Amonio salietra

Kas yra amonio salietra

Amonio salietra yra kasdienis amonio nitrato pavadinimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) jį apibūdina kaip azoto rūgšties druską, kurios formulė NH₄NO₃. Tai bespalviai kristalai, kurie traukia drėgmę iš oro.

Salietros gaminamos sintetiniu būdu: VLE rašo, kad daugiau nei 95 % visų salietrų pagaminama dirbtinai, o daugiausia gaminama būtent amonio salietros. Ji gaunama amoniaką sujungus su azoto rūgštimi.

Trąša dažniausiai parduodama granulėmis. Lenkų specialistai nurodo, kad granulės būna 1–6 mm, padengtos, kad nesukibtų. Kai kuriose trąšose pridedama dolomito miltų, kurie duoda kalcio ir magnio.

Amonio salietra naudojama kaip azoto trąša ir sprogmenims gaminti. Todėl jos laikymui ir pardavimui taikomos griežtos taisyklės, apie kurias rašome toliau.

Kodėl ji taip gerai tirpsta

VLE rašo, kad trąša dažniausiai gaminama granulėmis, į kurias dedama priedų, pavyzdžiui, magnio nitrato ar amonio sulfato.

Amonio nitratas lydosi 169,6 °C temperatūroje. Jis ypač gerai tirpsta vandenyje: 25 °C temperatūroje 100 g vandens ištirpsta 212 g, o 50 °C temperatūroje net 346 g.

Todėl patogu trąšą ištirpinti laistytuve ir išlaistyti tolygiai, kaip pataria Kornelio universiteto specialistai. Lenkų specialistai taip pat rašo, kad granulės lengvai tirpsta vandenyje.

VLE rašo, kad kristalai traukia drėgmę iš oro, o lenkų specialistai pataria laikyti trąšą sausoje patalpoje. Maišą laikykite sandariai uždarytą.

Kiek azoto yra amonio salietroje

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai nurodo, kad amonio salietroje yra 34,7 % azoto. Užsienio šaltiniai ją žymi 33-0-0 arba 34-0-0, tai yra apie trečdalį jos masės sudaro azotas.

Svarbiausia, kad azotas yra dviejų formų. Nitratų forma veikia greitai, nes augalas ją paima iš karto. Amonio forma lėčiau išsiplauna. Taip rašo lenkų specialistai.

Todėl amonio salietra veikia greičiau nei karbamidas. Lietuvos mokslininkų bandyme po 7 dienų dirvoje, tręštoje amonio salietra, buvo daugiau mineralinio azoto nei tręštoje karbamidu: straipsnio santraukoje nurodoma vidutiniškai 23,9 % daugiau.

VLE amonio salietrą priskiria fiziologiškai rūgščioms trąšoms. Ji tinka neutralioms ir mažiau rūgščioms dirvoms, o prireikus jos rūgštumas neutralizuojamas kalkėmis. Jei jūsų dirva jau rūgšti, pirmiausia perskaitykite apie dirvos kalkinimą.

Kada tręšti amonio salietra

Pavasarį. VLE rašo, kad dauguma augalų azotu tręšiami pavasarį, prieš sėją arba prieš sudygimą. Žieminiai javai tręšiami vegetacijos pradžioje, o žolės pavasarį ir tarp pjūčių ar ganymų. Trąša išbarstoma ant paviršiaus arba įterpiama į dirvą. VLE nurodo, kad ja tręšiami javai, linai ir bulvės.

Vasarą. Lenkų specialistai nurodo, kad salietrą galima naudoti nuo pavasario iki vasaros pabaigos, ir prieš sėją, ir papildomai tręšiant.

Ne rudenį. Lenkų specialistai rašo, kad tręšti salietra rudenį nepatartina: augalai tada auga toliau, užuot ruošęsi žiemai, ir prasčiau pakelia šalčius.

VLE rašo, kad pavasarį azotu tręšiami visi žemės ūkio augalai, išskyrus ankštinius. Jei dirva buvo patręšta mėšlu ar augalai auga po gerų priešsėlių, azoto reikia mažiau. Kaip atpažinti, ar augalams tikrai trūksta azoto, rasite puslapyje apie azoto trūkumą.

Kiek amonio salietros berti į m²

Lenkų specialistai nurodo 0,12–0,25 kg 10 m², tai yra 12–25 g/m². Daugiausia, 25 g/m², jie skiria bulvėms, burokėliams ir morkoms. Javams pakanka apie 10 g/m². Dekoratyviniams augalams, medžiams ir krūmams reikia mažiau.

Svarbu: visos šio skyriaus normos skirtos grynai amonio salietrai su 34,7 % azoto. Jei turite amonio sulfatą-nitratą iš mažos pakuotės, normą imkite iš jo etiketės. Jame azoto mažiau ir yra sieros, todėl šių skaičių jam taikyti negalima. Kaip atskirti, rašome skyriuje „Ką rodo etiketė“.

Kornelio universiteto (JAV) specialistai vasaros šoniniam tręšimui nurodo ¼ svaro 100 kvadratinių pėdų, tai yra apie 12 g/m². Šį kiekį jie pataria ištirpinti maždaug 0,8 l vandens kvadratiniam metrui. Amonio salietrą jie siūlo rinktis, kai dirvos pH žemesnis nei 7,3. Šarminėje dirvoje jie renkasi karbamidą arba amonio sulfatą.

Neberkite „iš akies“: pasverkite, kiek trąšos telpa į jūsų puodelį ar šaukštą, ir užsirašykite.

Kaip berti, kad nepakenktumėte

Įmaišykite arba palaistykite. Lenkų specialistai rašo, kad granulės dažniausiai įmaišomos į dirvą arba paliekamos ant paviršiaus prieš lietų. Jos lengvai tirpsta vandenyje, todėl tirpalu laistyti dar paprasčiau.

Ne ant lapų. Kornelio specialistai pataria, kad sausos trąšos nepasiektų lapų. Trąšą įgrėbkite į viršutinius 5 cm dirvos ir palaistykite, kad ji pasiektų šaknis. Giliai neįterpkite, nes pažeisite šaknis.

Laiku. Kornelio specialistai nurodo augalų tarpsnius šoniniam tręšimui: burokėliams, morkoms ir salotoms, kai jie užauga apie 10 cm, kopūstams, kai lapai 10–15 cm, bulvėms, kai jos apie 20 cm, pomidorams ir paprikoms, kai užsimezga vaisiai. Jei dirvoje azoto pakanka, papildomai netręškite.

Skirtingai nei karbamidas, amonio salietra paprastai neišgaruoja, todėl jos nereikia skubiai įterpti. Taip rašo Montanos valstijos universiteto specialistai.

Per daug salietros: nitratai ir druskingumas

Dalis amonio salietros azoto yra nitratų formos. Lenkų specialistai įspėja, kad perdozavus lapinėse daržovėse gali susikaupti per daug nitratų. Ypač anksti pavasarį ar esant mažai šviesos, nitratai gali virsti nitritais, kurie kenkia žmogaus sveikatai.

Per didelis bet kurios mineralinės trąšos kiekis druskina dirvą. Tada šaknys nebegali paimti maisto medžiagų, net jei jų dirvoje yra.

VLE azoto trąšų straipsnyje primenama, kad pertręšti pasėliai išgula. Kurios daržovės kaupia daugiausia nitratų ir kaip jų sumažinti virtuvėje, rasite puslapyje apie azoto trūkumą ir nitratus.

Kas gali pirkti amonio salietrą Lietuvoje

Amonio salietrai taikomas Reglamentas (ES) 2019/1148 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais. Jo I priede amonio nitratas yra riboto naudojimo pirmtakas, jei jame azoto, palyginti su amonio nitratu, daugiau nei 16 %. Tai atitinka 45,7 % amonio nitrato. Taip ribojamos ir kalcio amonio salietros bei kiti mišiniai, jei juose azoto iš amonio nitrato daugiau nei ši riba.

Kam negalima. Reglamento 5 straipsnis draudžia tokius pirmtakus tiekti plačiosios visuomenės nariams. Jiems taip pat draudžiama juos įvežti, laikyti ir naudoti. Plačiosios visuomenės narys, pagal 3 straipsnį, yra asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su savo prekyba, verslu ar profesija. Daržininkas mėgėjas, perkantis trąšą savo daržui, yra būtent toks pirkėjas. Kai kurioms medžiagoms valstybės gali leisti licencijas, bet I priede prie amonio nitrato parašyta: licencijų išdavimas neleidžiamas.

Kam galima. Reglamente profesionalaus naudotojo apibrėžimas aiškiai apima žemės ūkio veiklą, vykdomą visą arba ne visą darbo dieną, nebūtinai susijusią su žemės ploto dydžiu. Taigi ūkininkas, net ir turintis nedidelį ūkį ar ūkininkaujantis ne visą darbo laiką, amonio salietrą pirkti gali. Tačiau jis turi galėti įrodyti, kad salietros reikia jo veiklai, ir negali jos perleisti kitam asmeniui. Profesionalaus naudotojo statusas apima tik ūkio veiklą: jei ūkininkas perka trąšą savo namų daržui, t. y. tikslams, nesusijusiems su savo prekyba, verslu ar profesija, jis perka kaip plačiosios visuomenės narys.

Ką paklaus pardavėjas. Pagal 8 straipsnį, pardavėjas kiekvieno sandorio metu paprašo pirkėjo atstovo tapatybės įrodymo, nurodyti vykdomą veiklą (pavyzdžiui, ūkio pavadinimą, adresą, registracijos numerį, jei turite) ir kaip trąšą naudosite. Tam valstybės gali naudoti reglamento IV priede pateiktą kliento pareiškimo šabloną. Jei tas pats pirkėjas jau buvo patikrintas per paskutinius metus, o pirkimas neišsiskiria iš ankstesnių, iš naujo klausti nebūtina.

Įtartini pirkimai. Pagal 9 straipsnį, pardavėjai apie įtartiną sandorį turi pranešti per 24 valandas. Ūkininkas, kaip profesionalus naudotojas, apie reikšmingą salietros dingimą ar vagystę per 24 valandas nuo aptikimo turi pranešti nacionaliniam kontaktiniam punktui.

Ką tai reiškia daržininkui mėgėjui? Grynos amonio salietros nusipirkti negalėsite. Tačiau ne kiekviena trąša su užrašu „salietra“ yra ribojama. Kaip tai patikrinti, rasite kitame skyriuje.

Ką rodo etiketė: „amonio salietra“ mažoje pakuotėje

Kainų palyginimo svetainėje kai kurie pardavėjai 4 kg pakuotę su užrašu „amonio salietra“ aprašo kaip amonio sulfato salietrą. Ten nenurodyta, kiek ir kokio azoto tokioje pakuotėje yra. Amonio sulfatas-nitratas nėra ta pati trąša kaip gryna amonio salietra, todėl pirmiausia perskaitykite etiketę.

Kas yra amonio sulfatas-nitratas. Ankstesniame ES trąšų reglamente (EB) Nr. 2003/2003 tai buvo atskiras azoto trąšų tipas: chemiškai gaunama trąša, kurios pagrindinės dalys yra amonio nitratas ir amonio sulfatas. Joje turėjo būti ne mažiau kaip 25 % azoto, iš jo ne mažiau kaip 5 % nitratinio. Ant etiketės buvo nurodomas bendras, amonio ir nitratinis azotas. Nuo 2022 m. liepos 16 d. šį reglamentą pakeitė Reglamentas (ES) 2019/1009. Reglamente (EB) Nr. 2003/2003 buvo nustatytas tik mažiausias nitratinio azoto kiekis (5 %), didžiausio nebuvo. Todėl ir amonio sulfatas-nitratas gali būti ribojamas, jei nitratinio azoto jame daugiau nei 8 % (8 % × 2 = 16 %, žr. toliau). VLE panašų amonio nitrato ir amonio sulfato mišinį vadina Montano salietra ir nurodo 26–27 % azoto.

Kaip skaičiuoti. Tame pačiame reglamento priede rašoma, kad amonio salietroje maždaug pusė azoto yra nitratų, pusė amonio formos. Amonio sulfate nitratų nėra. Taigi amonio sulfate-nitrate visas nitratinis azotas ateina iš amonio nitrato, o azotą iš amonio nitrato gausite nitratinį azotą padauginę iš dviejų. Vienas pavyzdys: lenkų gamintojo ir vokiečių didmenininko techniniuose aprašuose savo trąšai nurodoma 26 % azoto, iš jo 7,3–7,5 % nitratinio, ir 13 % sieros. Vadinasi, azoto iš amonio nitrato joje 14,6–15 % (7,3 × 2 ir 7,5 × 2), mažiau nei 16 % riba. Lietuvoje parduodamos pakuotės sudėtį patikrinkite savo etiketėje.

Taisyklė trumpai. Reglamentas (ES) 2019/1148 riboja tik trąšas, kuriose azoto, palyginti su amonio nitratu, daugiau nei 16 %. Jo I priede tiesiai parašyta, kad ribojimas netaikomas, kai koncentracija lygi ribinei vertei arba jos neviršija. Etiketėje žiūrėkite nitratinį azotą, ne bendrą: 26 % bendro azoto pats savaime nieko nesako. Todėl:

- jei nitratinio azoto daugiau nei 8 % ir visas jis iš amonio nitrato, azoto iš amonio nitrato bus daugiau nei 16 %, ir trąša mėgėjams ribojama; - amonio sulfatą-nitratą pirkti gali visi tik tada, kai nitratinio azoto jame 8 % ar mažiau (8 × 2 = 16 %); - jei etiketėje yra ir kitų nitratų, pavyzdžiui, kalcio ar kalio, šis greitas skaičiavimas netinka, klauskite pardavėjo.

Viena išlyga: reglamento įžangoje rašoma, kad pareiga pranešti apie įtartinus sandorius taikoma nepriklausomai nuo koncentracijos.

Dozės. Amonio sulfate-nitrate azoto mažiau nei grynoje salietroje ir daug sieros. Todėl šio puslapio normų jam netaikykite, berkite tiek, kiek nurodyta etiketėje.

Kaip saugiai laikyti amonio salietrą ūkyje

Šis skyrius skirtas ūkininkams, kurie salietrą perka teisėtai. VLE rašo, kad amonio nitratas yra stiprus oksidatorius. Grynas jis kaitinamas stabilus, bet virš 210 °C skyla išskirdamas daug šilumos. Jis gali sprogti nuo smūgio ar detonacijos, sumaišytas su degiomis medžiagomis arba įkaitintas virš 270 °C.

Jungtinės Karalystės ūkininkų sąjungos (NFU) saugos patarimai, parengti remiantis ir šalies darbų saugos institucijos (HSE) leidiniu apie amonio nitrato laikymą, paprasti:

- Laikykite gerokai atokiau nuo degių medžiagų: šieno, šiaudų, kuro ir alyvos. NFU nurodo bent 5 metrų atstumą nuo kitų degių medžiagų ar uždegimo šaltinių arba nedegią pertvarą. - Jokios atviros ugnies ir nerūkykite šalia. - Laikykite gerokai atskirai nuo kitų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, karbamido, pesticidų, ėsdinančių skysčių ir kalkių. - Pastatas turi būti sausas, gerai vėdinamas, grindys be aštrių daiktų. - Sandėlį laikykite švarų, tvarkingą, apsaugotą nuo pašalinių ir reguliariai jį apžiūrėkite.

NFU taip pat įspėja, kad amonio salietra gali pagreitinti kitų medžiagų degimą net be oro deguonies, o kaitinama ji skyla ir išskiria nuodingų dūmų. Lenkų specialistai priduria: laikykite vėsioje patalpoje, vaikams nepasiekiamoje vietoje, saugokite nuo vandens ir aukštos temperatūros.

Amonio salietra ar karbamidas

Greitis. Salietra veikia greičiau. ASU bandyme po 7 dienų dirvoje su salietra buvo daugiau mineralinio azoto nei su karbamidu.

Nuostoliai. Karbamidas ant dirvos paviršiaus gali išgaruoti amoniaku, o salietra paprastai neišgaruoja.

Derlius. Skirtumas mažesnis, nei atrodo. Lietuvos mokslininkų bandyme didžiausias kviečių derlius su amonio salietra buvo 8,87 t/ha, o su karbamidu 8,67 t/ha. Montanos ir Aidaho bandymuose derlius su abiem trąšomis buvo labai panašus.

Prieinamumas. Karbamidą gali nusipirkti visi. Amonio salietros su daugiau nei 16 % azoto iš amonio nitrato ES negalima parduoti mėgėjams (plačiajai visuomenei), o ūkininkams ir kitiems profesionaliems naudotojams galima. Amonio sulfatą-nitratą pirkti gali visi, jei jo etiketėje nitratinio azoto ne daugiau kaip 8 %.

Išsamiai apie karbamidą, jo dozes ir purškimą rasite puslapyje apie karbamidą.

Kitos salietros: kalcio ir natrio

Salietromis vadinamos įvairios azoto rūgšties druskos. VLE jas aprašo taip:

Kalcio amonio salietra yra amonio salietros ir kalcio mišinys. VLE nurodo, kad bendrai tokiose trąšose yra 10–22 % azoto. Lietuvoje ji gaminama amonio nitratą maišant su dolomitmilčiais, ir tokioje yra 27 % azoto, 6 % kalcio oksido ir 4 % magnio oksido. VLE rašo, kad ji ypač tinka smėlio ir priesmėlio dirvoms, kuriose trūksta magnio. Pagal reglamento I priedą jai taikomos tos pačios pardavimo taisyklės, jei azoto iš amonio nitrato joje daugiau nei 16 %. Lietuvoje gaminamoje kalcio amonio salietroje azotas yra tik iš amonio nitrato, nes dolomitmilčiuose azoto nėra. Taigi visas jos 27 % azoto yra iš amonio nitrato, daugiau nei 16 %, todėl mėgėjams ji ribojama.

Kalcio nitratas, dar vadinamas norvegiška salietra, Norvegijoje pradėtas gaminti 1905 metais. Kornelio universiteto specialistai jį renkasi šoniniam tręšimui, kai dirvos pH žemesnis nei 6,5, ir beria dvigubai daugiau nei amonio salietros, apie 24 g/m², nes jame mažiau azoto.

Natrio salietra, arba Čilės salietra, turi 16 % azoto. Kornelio specialistai pataria jos neberti dideliais kiekiais.

Ką daryti prieš tręšiant

Kornelio universiteto specialistai pataria dirvos mėginį paimti prieš sodinimą, dar prieš beriant kalkes, trąšas ar kitas medžiagas. Tada žinosite, ar azoto trūksta, ir kokia dirvos reakcija. Kaip tai padaryti, rasite puslapyje apie dirvos tyrimą.

Jie taip pat rašo, kad vasarą papildomai tręšti tinka būtent azoto trąšos. Kompleksinė trąša šoniniam tręšimui vasarą nėra veiksminga.

Montanos specialistai pažymi, kad jų valstijoje amonio salietros galima įsigyti ribotai, todėl ten dažniausiai naudojamas karbamidas. Europoje mėgėjams grynos salietros pardavimą riboja ES reglamentas, apie kurį rašėme aukščiau.

Kuo pakeisti amonio salietrą darže

Daržininkui mėgėjui grynos amonio salietros pirkti negalima. Azoto galima duoti kitomis trąšomis.

Amonio sulfatas-nitratas. Jei parduotuvėje rasite mažą pakuotę, kurios etiketėje nitratinio azoto ne daugiau kaip 8 %, ją pirkti ir naudoti galite. Berkite pagal etiketę.

Karbamidas. Jame net 46 % azoto. Kornelio universiteto specialistai jį renkasi šoniniam tręšimui, kai dirvos pH aukštesnis nei 7,3, ir beria apie 12 g/m², tiek pat kiek amonio salietros. Karbamidą reikia įterpti į dirvą arba palaistyti, nes ant paviršiaus jis gali išgaruoti. Viską apie jį rasite puslapyje apie karbamidą.

Kalcio nitratas. Kornelio specialistai jį renkasi, kai dirvos pH žemesnis nei 6,5. Jame azoto mažiau, todėl beriama dvigubai daugiau, apie 24 g/m².

Kompleksinės trąšos. Jos duoda ne tik azoto, bet ir fosforo bei kalio. Tiesa, Kornelio specialistai rašo, kad vasaros šoniniam tręšimui kompleksinė trąša nėra veiksminga, tam tinka azoto trąšos. Kaip skaityti NPK skaičius, rasite puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Prieš rinkdamiesi, sužinokite savo dirvos pH. Kaip tai padaryti, rasite puslapyje apie dirvos tyrimą.

Kai šaltiniai nesutaria: kiek berti

Lenkų specialistai nurodo 12–25 g/m², priklausomai nuo augalo. Kornelio universiteto specialistai vasaros šoniniam tręšimui nurodo apie 12 g/m², tai yra apatinę šio intervalo ribą.

Kornelio norma skirta tik papildomam tręšimui vasarą, kai dirvoje trūksta azoto. Lenkų intervalas apima ir tręšimą prieš sėją. VLE primena, kad jei dirva tręšta mėšlu ar augalai auga po gerų priešsėlių, azoto reikia mažiau.