Pelenai daržui

Kas yra medžio pelenuose

Pelenai nėra viena medžiaga. Tai kalcio, kalio, fosforo ir mikroelementų mišinys, kurio sudėtis priklauso nuo to, ką deginote.

Daugiausia kalcio. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale bandymą atlikusios mokslininkės Regina Skuodienė, Elvyra Butkuvienė ir Nijolė Daugėlienė rašo, kad medžių pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Saskačevano universiteto (Kanada) sodininkystės svetainėje nurodoma, kad didžiausia pelenų dalis, apie 20 %, yra kalcio karbonatas. Nebraskos universiteto konsultantė Sarah Browning nurodo apie 25 %.

Kalio ir fosforo. Saskačevano universitetas nurodo mažiau nei 10 % kalio ir apie 1 % fosforo, Nebraskos universitetas tiek pat kalio ir fosforo oksidų. Pelenuose taip pat būna geležies, mangano, boro, vario ir cinko pėdsakų. Lietuvos mokslininkės priduria svarbią smulkmeną: pelenuose kalis yra potašo pavidalo, gerai tirpsta vandenyje ir augalų lengvai pasisavinamas. Chloro pelenuose mažai.

Azoto nėra. Saskačevano universitetas tai pabrėžia atskirai. Taigi pelenai nepakeičia nei komposto, nei mėšlo, nei azoto trąšų.

Labai šarminiai. Lietuvos mokslininkai Kristina Bunevičienė, Donata Drapanauskaitė ir Romas Mažeika žurnale „Žemės ūkio mokslai“ rašo, kad jų tirtų biokuro (ne krosnies) pelenų pH siekė 12,9. Būtent dėl šarmingumo pelenai ir mažina dirvos rūgštumą.

Kaip kalis veikia augalus ir kuo pelenai skiriasi nuo pirktinių kalio trąšų, plačiau rašome puslapyje kalio trąšos.

Kiek kalio yra pelenuose ir kodėl skaičiai skiriasi

Skaičiai skiriasi kelis kartus, ir tai ne klaida.

Priklauso nuo medžio. Lietuvos mokslininkės rašo, kad daugiausia maisto medžiagų yra beržinių malkų pelenuose: 7,1 % fosforo oksido, 13,8 % kalio oksido ir 36,3 % kalcio oksido. Mažiau vertingi pušinių malkų pelenai, o dar mažesnės vertės eglinių.

Priklauso nuo medienos amžiaus. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rašo, kad jaunos medienos, pavyzdžiui, nugenėtų šakų, pelenuose kalio daugiau nei senų, storų šakų.

Priklauso nuo laikymo. S. Browning primena, kad pelenai, pabuvę lietuje, būna netekę daug savo galios, taip pat ir maisto medžiagų. RHS pataria niekada nepalikti pelenų lietuje.

Ką tai reiškia jums? Kiek tiksliai kalio duoda jūsų krosnies pelenai, be laboratorijos nesužinosite. Todėl elkitės su jais kaip su silpna, bet kalkinančia trąša, o ne kaip su tiksliai dozuojamu produktu.

Kuriai dirvai pelenai tinka

Svarbiausias klausimas yra ne „kuriam augalui“, o „kokiai dirvai“. Pelenai kelia dirvos pH, tad viskas priklauso nuo to, koks jis dabar.

S. Browning dirvas skirsto taip:

Kodėl per daug pelenų kenkia. Ji aiškina, kad kai pH pakyla virš 7,0, fosforas, geležis, boras, manganas, varis, cinkas ir kalis chemiškai surišami dirvoje ir tampa augalams sunkiau prieinami. Taigi berdami daugiau pelenų galite gauti ne daugiau, o mažiau maisto medžiagų. RHS priduria, kad gausus naudojimas kelia ir tirpių druskų perteklių, o Saskačevano universitetas, kad per daug pelenų kenkia dirvos bakterijoms.

Lietuviškas pavyzdys. Vėžaičių bandyme dirva buvo rūgšti, pHKCl 4,3–5,2. Patręšus eglių pelenais, 2003 m. dirvos rūgštumas miežių lauke sumažėjo 0,3–0,6, o bulvių lauke 0,1–0,2 pH vieneto. 2004 m. abiejuose laukuose tik 0,1–0,2. Tokiai dirvai pelenai buvo į naudą.

Kaip sužinoti savo pH. Saskačevano universitetas siūlo ir paprastą užuominą: jei aplink natūraliai auga mėlynės, bruknės ar spanguolės, dirva rūgšti. Tiksliau pasakys tyrimas. Kaip paimti mėginį, rasite puslapyje dirvos tyrimas, o kada vietoj pelenų geriau rinktis kalkes ar dolomitą, puslapyje kalkinimas.

Kuriems augalams pelenų neberti

Rūgščią dirvą mėgstantys augalai. S. Browning rašo tiesiai: rūgščią dirvą mėgstantiems augalams pelenų naudoti negalima niekada. Kaip pavyzdžius ji mini rododendrus ir bulves. RHS prie netinkamų priskiria rododendrus ir avietes.

Saskačevano universitetas tarp augalų, kuriems reikia rūgščios dirvos, mini šilauoges, bruknes ir spanguoles. Kaip paruošti dirvą šiems augalams, rasite puslapiuose šilauogių auginimas ir rododendrų auginimas.

Vaismedžiai ir uogakrūmiai. RHS rašo, kad vaisiniai augalai geriausiai auga silpnai rūgščioje dirvoje, todėl vaisių sodui pelenai netinka.

Daigai ir sėjos vagutės. Saskačevano universitetas įspėja, kad tiesiai į pelenus pasėtos sėklos gali nesudygti. Todėl pelenus geriausia berti rudenį. Jei beriate pavasarį, gerai įmaišykite juos į dirvą. Pavasarį neberkite ir ten, kur sėsite veją.

Kam tinka. RHS rašo, kad pelenais praturtintas kompostas tinka daugumai dekoratyvinių augalų ir daržovių, išskyrus tuos, kuriems reikia rūgščios dirvos. Saskačevano universitetas priduria, kad dauguma daržovių geriau auga ne rūgščioje dirvoje. S. Browning tarp augalų, pakančių silpnai šarminei dirvai, mini šparagus ir kadagius.

Kai šaltiniai nesutaria: bulvės ir pelenai

Apie bulves šaltiniai kalba skirtingai, ir abi pusės turi argumentų.

Prieš. RHS pataria neberti pelenų ten, kur kitą pavasarį augs bulvės, nes šarminė dirva skatina bulvių rauples. S. Browning bulves priskiria prie rūgščią dirvą mėgstančių augalų.

Už. Vėžaičių bandyme eglių pelenais tręštos bulvės derėjo geriau. Be pelenų vidutinis derlius buvo 13,6 t/ha, o patręšus 4 ir 6 t/ha pelenų, 16,5 ir 17,1 t/ha. Efektyviausia autorės pavadino 4 t/ha normą, tai yra 400 g kvadratiniam metrui. Viena tona pelenų papildomai davė 0,72 t/ha gumbų.

Kaip tai suderinti. Lietuviškas bandymas darytas labai rūgščioje dirvoje, pH 4,3–5,2, ir net po tręšimo ji liko rūgšti. Apie rauples straipsnyje nekalbama. Be to, pačios autorės pabrėžia, kad tai pirmieji negausūs tyrimai ir kad reikia išsamių ilgamečių.

Mūsų išvada: jei jūsų dirva labai rūgšti, saikingas pelenų kiekis bulvėms greičiausiai padės. Jei dirvos pH jau artėja prie neutralaus, bulvių lysvei pelenų neberkite. Kaip atpažinti rauples, rasite puslapyje bulvių ligos.

Kiek pelenų berti

Normos šaltiniuose skiriasi daugiau nei dešimt kartų, todėl jas verta pamatyti greta.

Atsargiausia: RHS. Daržo lysvėms 50–70 g kvadratiniam metrui.

Vidutinė: Saskačevano universitetas. Daržo dirvai 2,2 kg pelenų 23 m² plotui, tai yra apie 100 g kvadratiniam metrui, kartą per metus. Vejai perpus mažiau.

Didžiausia: Nebraskos universitetas. Silpnai rūgščiai dirvai, kurios pH 6,0–6,5, neturėtų pakenkti 20 svarų pelenų 100 kvadratinių pėdų per metus, jei jie įterpiami apie 15 cm gyliu. Mūsų perskaičiavimas: tai beveik 1 kg kvadratiniam metrui. Tai ne rekomenduojama norma, o riba, iki kurios, pasak šaltinio, silpnai rūgščiai dirvai neturėtų būti pakenkta. Kiti šaltiniai nurodo 10–20 kartų mažiau.

Lietuvos lauko bandymas. Rūgščioje dirvoje tirta 2–6 t/ha, tai yra 200–600 g kvadratiniam metrui.

Mūsų patarimas. Jei dirvos pH nežinote, laikykitės mažiausios, RHS normos. Didesnes normas rinkitės tik tada, kai tyrimas rodo rūgščią dirvą. Jei pelenais tręšiate dažnai, RHS pataria tikrinti pH ir neleisti jam pakilti aukščiau 7,5.

Kad būtų aiškiau: 50–70 g kvadratiniam metrui reiškia 0,5–0,7 kg pelenų dešimties kvadratinių metrų lysvei. Viso žiemos kibiro į vieną lysvę nepilkite.

Kada ir kaip berti

Kada. Saskačevano universitetas geriausiu laiku vadina rudenį. RHS pataria berti ant plikos dirvos žiemą ar žiemos pabaigoje ir įterpti grėbliu ar kastuvu. Mūsų patarimas: britų žiemos švelnios, o Lietuvoje žiemą dirva dažnai būna įšalusi, todėl berkite rudenį, kol dirva dar neįšalo, arba anksti pavasarį, gerokai prieš sėją.

Kaip. Berkite ploną, tolygų sluoksnį ir įterpkite į dirvą. Krūvelėmis nepilkite.

Saugiai. Saskačevano universitetas primena, kad pelenai ėsdina. Užsidėkite kaukę, kad neįkvėptumėte dulkių, pirštines ir akių apsaugą, apsivilkite ilgomis rankovėmis.

Ne su azoto trąšomis. Tas pats šaltinis įspėja niekada nemaišyti pelenų su amonio sulfatu, karbamidu ar amonio salietra. Pelenai labai šarminiai, todėl susimaišius vyksta cheminė reakcija ir išsiskiria amoniako dujos. Šios dujos kenksmingos.

Laikymas. Pelenus laikykite metaliniame inde su dangčiu. Prieš pildami įsitikinkite, kad jie visiškai atvėsę.

Pelenai komposte ir ant vejos

Kompostas. Jei pelenų nedaug, paprasčiausia juos atiduoti kompostui. RHS pataria berti tik retkarčiais, kas 15 cm sudėtų medžiagų, ir tiek, kad sumaišius pelenų nebesimatytų. Saskačevano universitetas nurodo panašiai: vieną ar du puodelius pelenų kiekvienam 15 cm žalių ar rudų medžiagų sluoksniui ir ne daugiau kaip 5 % viso komposto tūrio. Daugiau nėra geriau: per daug pelenų kompostavimą lėtina ar jam kenkia.

RHS priduria, kad pelenai kompostą daro šarmingesnį, todėl prieš naudojant tokį kompostą verta pasitikrinti dirvos pH, kad jis per daug nepakiltų. Kaip sluoksniuoti komposto krūvą, rasite puslapyje kompostas.

Veja. Saskačevano universitetas vejai nurodo perpus mažesnę normą nei daržui, apie 45–50 g kvadratiniam metrui, kartą per metus ir tik rudenį. Pavasarį ten, kur sėsite žolę, pelenų neberkite.

Kitos naminės trąšos. Kavos tirščius, kiaušinių lukštus ir dilgėlių raugą aptariame puslapyje naminės trąšos. Pelenai nuo jų skiriasi tuo, kad veikia greitai ir stipriai keičia dirvos pH.

Kokių pelenų niekada neberti

Į daržą tinka tik švarios medienos pelenai. Saskačevano universitetas geriausiais vadina sausos, išlaikytos medienos pelenus, pavyzdžiui, beržo, pušies ar eglės.

Ko nedeginti, jei pelenus bersite į daržą. To paties universiteto sąrašas:

- impregnuota mediena; - dažyta ar beicuota mediena; - kartonas; - dirbtinės židinio pliauskos; - akmens anglys; - kepsninių briketai ir jų likučiai; - bet kokia mediena, uždegta degiu skysčiu, pavyzdžiui, benzinu.

Tokiuose pelenuose gali būti sunkiųjų metalų, kadmio, chromo ar švino. Jie nuodingi žmonėms, dirvai ir augalams, o ypač pavojingi ten, kur auginate vaisius ir daržoves.

Anglys. RHS akmens anglių ir antracito pelenus pataria išmesti su buitinėmis atliekomis.

Kepsninė. RHS daro vieną išimtį: gabalinės medžio anglies pelenus galima naudoti kaip medžio pelenus. Briketų ir kitokio kuro pelenų naudoti negalima.

Net medienos pelenuose būna sunkiųjų metalų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai tyrė ne krosnies, o biokuro, tai yra medienos kuro, pelenus. Juose rado 4,83 mg/kg kadmio, kai didžiausia leidžiama koncentracija žemės ūkyje naudojamiems pelenams yra 5 mg/kg, ir 28,3 mg/kg chromo, kai leidžiama 30 mg/kg. Normos neviršytos, bet iki jų nedaug. Jūsų krosnies pelenų niekas netyrė, todėl tai dar viena priežastis neberti jų kibirais į tą pačią lysvę metai iš metų.

Pelenai nuo šliužų ir kitų kenkėjų: ką sako šaltiniai

Pelenais apibarstyti lysvės kraštą nuo šliužų yra senas liaudiškas būdas. Štai ką apie jį rašo šaltiniai.

Sausi pelenai šliužus stabdo. Kalifornijos universiteto žemės ūkio padalinys rašo, kad sausus pelenus ar kitas šiurkščias medžiagas galima naudoti kaip užtvarą nuo šliužų ir sraigių. Kad veiktų, juosta turi būti apie 2,5 cm aukščio ir apie 7,5 cm pločio.

Sudrėkę nebestabdo. Tas pats šaltinis iš karto priduria: šios medžiagos netenka atbaidomojo poveikio, kai sudrėksta, todėl daugumoje daržų jos nelabai naudingos.

Ir keičia dirvą. Dar vienas pelenų trūkumas, pasak Kalifornijos universiteto, yra tas, kad jie gana šarminiai ir gali blogai paveikti dirvos pH. Mūsų pastaba: tokio storio juosta, atnaujinama po kiekvieno lietaus, reiškia daug pelenų vienoje vietoje.

Kitų užtvarų bandymas. RHS mokslininkai išbandė kiaušinių lukštus, pušų žievės mulčią, vario juostą, aštrų žvyrą ir vilnos granules. Apsaugotos ir neapsaugotos salotos buvo apgraužtos vienodai. Pelenų šiame bandyme nebuvo, bet jis rodo, kad barstomos užtvaros apskritai nepatikimos. Kas nuo šliužų padeda labiau, rasite puslapyje šliužai.

Nuo kopūstų kilos. Čia pelenai turi pagrindo. RHS rašo, kad ten, kur plinta kopūstinių šaknų gumbas (kila), pelenais galima pakelti dirvos pH net iki 7,5 ir taip ligą slopinti. Apie šią ligą plačiau rašome puslapyje kopūstų ligos.

Nuo amarų, spragių, kolorado vabalų. Apie augalų apdulkinimą pelenais nuo šių kenkėjų mūsų šaltiniai nieko nerašo, todėl nei patvirtinti, nei paneigti šio būdo negalime.