Karbamidas

Kas yra karbamidas

Karbamidas, dar vadinamas šlapalu arba urėja, yra baltas kristalinis organinis junginys. Jo formulė NH₂CONH₂. Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) rašo, kad jis gerai tirpsta vandenyje ir gaminamas iš anglies dioksido ir amoniako.

Žemės ūkyje karbamidas yra viena geriausių azoto trąšų. Dažniausiai jis parduodamas granulėmis. Lenkų specialistai nurodo, kad granulės būna 1–3 mm dydžio. Lietuvoje karbamidas gaminamas nuo 1970 metų.

Karbamido yra ir gamtoje. Tai baltymų apykaitos produktas, kurį žmogaus ir daugelio žinduolių kepenys pagamina ir organizmas pašalina per inkstus. Šlapime jo yra apie 2–3 %, iš čia ir pavadinimas šlapalas.

Kiek azoto yra karbamide

Karbamide yra 46 % azoto. Tai daugiau nei kitose šiame puslapyje minimose azoto trąšose: amonio salietroje 34,7 %, amonio sulfate 21 %, kalcio nitrate 15,5 %. Karbamido ir amonio salietros skaičius nurodo Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, tyrę azoto formas žieminiams kviečiams, o amonio sulfato ir kalcio nitrato Kornelio universiteto (JAV) specialistai.

Ką tai reiškia daržininkui? Kad karbamido reikia mažiau. 10 g karbamido duoda 4,6 g azoto, o 10 g amonio salietros 3,5 g, tai yra apie ketvirtadaliu mažiau (3,5 ÷ 4,6 ≈ 0,76). Lenkų specialistai rašo, kad dėl didelio azoto kiekio karbamidas veiksmingas net tada, kai dalis azoto prarandama.

Karbamide azotas yra amidinės formos. Augalai jo iš karto nepaima. Pirmiausia dirvoje jis turi suskilti ir virsti amoniu. Lenkų specialistų duomenimis, tai paprastai užtrunka nuo kelių iki keliolikos dienų, o nepalankiomis sąlygomis net iki trijų savaičių. Todėl karbamidas veikia lėčiau nei salietra.

Ką azotas daro augalui ir kaip atpažinti jo trūkumą, rasite puslapyje apie azoto trūkumą.

Kada tręšti karbamidu

Pavasarį. VLE rašo, kad dauguma augalų azoto trąšomis tręšiami pavasarį: prieš sėją arba prieš sudygimą. Lenkų specialistai pataria palaukti, kol temperatūra nusistovi bent 10 °C. Šaltoje dirvoje karbamidas virsta lėtai.

Vasarą, šoniniu tręšimu. Kornelio universiteto (JAV) specialistai šoniniam tręšimui nurodo konkrečius augalų tarpsnius:

- burokėliams, morkoms, salierams ir salotoms, kai jie užauga apie 10 cm; - kopūstams ir žiediniams kopūstams, kai lapai 10–15 cm; - agurkams ir moliūgams, kai pradeda driektis stiebai; - pomidorams, paprikoms ir baklažanams, kai užsimezga vaisiai; - bulvėms, kai užauga apie 20 cm; - pupelėms, kai žydi.

Jie pabrėžia, kad vasarą tręšti verta tik tada, kai dirvoje azoto mažai. Karbamidą jie šiam tikslui siūlo šarminei dirvai, kurios pH aukštesnis nei 7,3. Jei azoto pakanka, papildomai neberkite.

Ne rudenį. Lenkų specialistai, rašydami apie azoto trąšas (amonio salietrą), įspėja, kad rudenį tręšiant augalai auga toliau, užuot ruošęsi žiemai, ir prasčiau pakelia šalčius. Todėl rudenį dirvos karbamidu netręškite. VLE rašo, kad pavasarį azotu tręšiami visi žemės ūkio augalai, išskyrus ankštinius.

Kiek karbamido berti į m²

Kornelio universiteto specialistai šoniniam tręšimui vasarą nurodo ¼ svaro karbamido 100 kvadratinių pėdų. Perskaičiavus tai yra apie 12 g/m². Karbamidą jie renkasi, kai dirvos pH aukštesnis nei 7,3. Rūgštesnėje dirvoje jie siūlo kitas azoto trąšas: kai pH žemesnis nei 7,3, amonio salietrą, o kai žemesnis nei 6,5, kalcio nitratą. Šį kiekį jie pataria ištirpinti 2 galonuose vandens tam pačiam plotui, tai yra apie 0,8 l tirpalo kvadratiniam metrui.

Kitaip tariant, 10 m² lysvei reikia apie 120 g karbamido, ištirpinto 8 litruose vandens.

Kai šaltiniai nesutaria dėl dirvos pH. Kornelio specialistai karbamidą šoniniam tręšimui skiria tik šarminei dirvai, kurios pH aukštesnis nei 7,3. Lenkų sodo portale rašoma, kad karbamidui geriausia silpnai rūgšti ar beveik neutrali dirva, o labai rūgščioje ar kalkingoje jis gali nesuveikti. Todėl prieš rinkdamiesi azoto trąšą pasidarykite dirvos tyrimą ir sužinokite savo dirvos pH.

Kansas valstijos universiteto specialistai rašo, kad karbamido reikia šiek tiek mažiau nei įprastų 27–30 % azoto trąšų, nes jame azoto daugiau. Kornelio universiteto lentelė tai parodo skaičiais: tam pačiam azoto kiekiui (3,5 uncijos 100 kvadratinių pėdų) reikia 7,5 uncijos karbamido, 16,5 uncijos amonio sulfato arba 23 uncijų kalcio nitrato. Perskaičiavus tai apie 23 g/m² karbamido, 50 g/m² amonio sulfato ir 70 g/m² kalcio nitrato tiems patiems apie 10,7 g azoto kvadratiniam metrui.

Ant pakuotės visada rasite gamintojo nurodytą normą. Lenkų sodo portale patariama jos laikytis.

Kai kurioms daržovėms vėlyvas azotas kenkia. Kansas valstijos universiteto specialistai rašo, kad morkoms, burokėliams ir pastarnokams vėlai sezone papildomo azoto duoti nereikia, nes gali nukentėti derlius ar jo kokybė.

Kiek karbamido užtenka maišo ir kaip jį laikyti

Lenkų sodo portalo autorė Krystyna Franczuk rašo, kad 5 kg karbamido maišo užtenka iki 500 m². Tai būtų apie 10 g kvadratiniam metrui, beveik tiek pat, kiek šoniniam tręšimui šarminėje dirvoje nurodo Kornelio universiteto specialistai. Taigi 50–100 m² daržui vienam patręšimui užtenka 0,5–1 kg (50–100 m² × 10 g/m²).

Karbamidas traukia drėgmę ir, sudrėkęs, sukimba į gumulus. Tada jį sunku išbarstyti tolygiai. Laikykite maišą sandariai uždarytą, sausoje vietoje.

Neperkaitinkite jo. VLE rašo, kad įkaitintas virš 150 °C karbamidas skyla ir išskiria amoniaką.

Ar galima maišyti su kitomis trąšomis? K. Franczuk rašo, kad karbamidą galima maišyti su kitomis trąšomis, o kitas lenkų autorius Michał Mazik įspėja jo nemaišyti su kalcio trąšomis. Maišykite tik tada, kai tai leidžia abiejų trąšų etiketės.

Kaip berti, kad azotas neišgaruotų

Tai svarbiausia karbamido taisyklė. Ant dirvos paviršiaus paliktas karbamidas virsta amoniaku, o šis išgaruoja į orą. Montanos valstijos universiteto specialistai rašo, kad blogiausia, kai karbamidas išberiamas ant šiltos, drėgnos smėlingos dirvos, šienaujamo žolyno ar lauko su daug augalų liekanų ir neįterpiamas per porą dienų.

Lietuvos mokslininkai savo bandyme tai įtarė: kai dienos temperatūra viršijo 10 °C, dalis ant paviršiaus išberto karbamido azoto galėjo išgaruoti. Lenkų specialistai rašo, kad sausą pavasarį azoto nuostoliai gali siekti 40 %.

Kaip to išvengti:

- Įterpkite per 1–2 dienas. Montanos specialistai pataria įdirbti dirvą arba sulaukti bent 13 mm lietaus ar laistymo. Kai karbamidas yra apie 5 cm gylyje, amoniakas beveik neišgaruoja. - Berkite ant drėgnos dirvos ir užberkite plonu žemės sluoksniu. - Ištirpinkite vandenyje. Kornelio specialistai rašo, kad trąšą geriau ištirpinti ir išlaistyti. Tada ji iš karto pasiekia šaknis. - Neįterpkite giliai šalia augančių augalų: taip galite pažeisti šaknis. Užtenka viršutinių 5 cm.

Purškimas per lapus

VLE rašo, kad žemės ūkyje skiedžiami karbamido tirpalai, 3–15 %, purškiami ant lapų. Lietuvos žemdirbystės instituto bandymuose žieminiai kviečiai po žydėjimo buvo purškiami 15 % karbamido tirpalu, kai oro temperatūra ne aukštesnė nei 20 °C. Vienas toks purškimas padidino baltymų kiekį grūduose 14–22 %, o derliaus patikimai nepakeitė.

Lenkų specialistai rašo, kad per lapus karbamidu tręšiama dažnai, nes mažiau degina augalus. Šie stiprumai išbandyti lauko augalams, o ne daržo daržovėms. Darže purškite tik tokiu tirpalu, kokį nurodo gamintojas ant pakuotės, ir tik kai oras ne karštesnis nei 20 °C, kaip darė Lietuvos mokslininkai.

Atminkite, kad kviečių bandyme purškimas pagerino grūdų kokybę, bet derliaus nepadidino. Pagrindinis tręšimas vis tiek yra per dirvą.

Karbamidas vaismedžiams ir prieš rauples

Sodininkai karbamidą naudoja ne tik tręšti. Obelų ir kriaušių rauplių grybas žiemoja nukritusiuose lapuose. Karbamidas pagreitina jų irimą, todėl pavasarį sporų lieka mažiau.

Mičigano valstijos universiteto specialistai ant nukritusių lapų purškia 5 % karbamido tirpalą rudenį arba pavasarį. Karbamidas paskatina dirvos mikroorganizmus skaidyti lapus, o sliekai juos greičiau suėda. Jie pastebi, kad lapkričio purškimas gali menkai veikti, jei tuoj pat pasninga ir užšąla, o pavasarinis purškimas labai veiksmingas.

Lenkų sodininkystės žurnalistė Marzena Sarniewicz taip pat nurodo 5 % tirpalą: 0,5 kg karbamido 10 litrų vandens, tai yra apie 50 g 1 litrui. Ji rašo, kad vasario ar kovo mėnesį, atitirpus žemei, tokiu tirpalu galima purkšti dirvą aplink medį, vengiant kamieno. Tada medis gauna azoto pavasario augimui.

Nepamirškite, kad karbamidas po medžiu yra ir trąša. Mičigano specialistai pataria vėliau atitinkamai sumažinti azoto normą. Kitas rauplių prevencijos priemones rasite puslapyje apie obelų ligas.

Kai šaltiniai nesutaria: kada purkšti medžius

Dėl purškimo prieš rauples šaltiniai pataria skirtingai.

Lenkų šaltinis pataria purkšti antroje lapkričio pusėje, po pirmųjų šalnų, kol medis dar nenumetė visų lapų: kuo daugiau lapų, tuo geriau. Ten rašoma, kad tai sumažina ligos plitimą pavasarį iki 90 %.

Mičigano valstijos universiteto specialistai pataria purkšti jau nukritusius lapus. Jie rašo, kad purkšti lapus ant medžio paprastai mažiau veiksminga: jei lapai nenukrinta per savaitę, medis tiesiog pasisavina azotą. O visos sporų mažinimo priemonės kartu, jų duomenimis, sumažina sporų kiekį 50–80 %, bet visiškai jų nepanaikina.

Saugesnis pasirinkimas daržininkui: purkškite nukritusius lapus po medžiais ir nesitikėkite, kad vien karbamidas apsaugos nuo rauplių.

Karbamidas vejai

Pavasarį vejai labiausiai reikia azoto: jis greitina žaliavimą ir augimą. Lenkų specialistas Maciej Aleksandrowicz rašo, kad trūkstant azoto veja gelsta, lėčiau auga ir prasčiau atlaiko mindymą bei sausrą.

Vis dėlto vien karbamidu vejos jis netręštų. Tręšiant tik azotu velėna tampa puri, labiau serga ir prasčiau pakelia šalčius. Vejai taip pat reikia fosforo, kalio ir mikroelementų, todėl geriau rinktis kompleksines vejos trąšas.

Montanos specialistai šienaujamus žolynus mini tarp blogiausių vietų karbamidui berti ant paviršiaus. Veja panaši: jei karbamido neįlaisto lietus ar laistymas, dalis azoto gali išgaruoti. Daugiau apie tręšimą rasite puslapyje apie vejos priežiūrą.

Dažniausios klaidos

Lenkų šaltiniuose dažniausiai minimos šios klaidos:

- Barstymas ant sausos dirvos. Azotas prarandamas. - Palikimas ant paviršiaus. Amoniakas išgaruoja, ypač šiltą dieną. - Labai rūgšti arba kalkinga dirva. Tokioje dirvoje karbamidas veikia prastai. Lenkų sodo portale rašoma, kad geriausiai jis tinka silpnai rūgščiai ar beveik neutraliai dirvai. - Barstymas prieš pat sėją ar iškart po jos. Gali prasčiau sudygti sėklos. - Maišymas su kalcio trąšomis. - Netolygus barstymas. Karbamidas traukia drėgmę ir sukimba, todėl laikykite jį sausai ir sandariai.

Dar viena svarbi klaida: karbamidas rūgština dirvą. Lenkų specialistai pataria retkarčiais pasitikrinti dirvos pH. Kaip tai padaryti ir ką daryti, jei dirva per rūgšti, rasite puslapiuose apie dirvos tyrimą ir kalkinimą.

Karbamidas ar amonio salietra

Abi trąšos duoda azoto, bet elgiasi skirtingai.

Amonio salietra veikia greičiau. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų bandyme po 7 dienų dirvoje, tręštoje amonio salietra, buvo vidutiniškai 23,9 % daugiau mineralinio azoto nei tręštoje karbamidu. Vis dėlto kviečių derlius skyrėsi nedaug: 8,87 t/ha su salietra ir 8,67 t/ha su karbamidu.

Karbamidas stipresnis, bet jautresnis. Jame daugiau azoto, bet jį reikia įterpti, nes ant paviršiaus jis išgaruoja. Montanos specialistai rašo, kad amonio salietra paprastai neišgaruoja.

Mėgėjui svarbiausia, kad karbamidą galima nusipirkti. Amonio salietra, kurioje azoto, palyginti su amonio nitratu, daugiau nei 16 %, pagal Reglamentą (ES) 2019/1148 negali būti tiekiama plačiajai visuomenei, tai yra pirkėjams ne verslo, profesiniais ar ūkio tikslais. Ūkininkai ir kiti profesionalūs naudotojai ją pirkti gali. Plačiau apie tai puslapyje apie amonio salietrą.

Laikykite atskirai. Jungtinės Karalystės ūkininkų sąjungos (NFU) saugos patarimuose rašoma amonio salietrą laikyti gerokai atskirai nuo kitų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, karbamido, kalkių ir pesticidų.