Humusas

Kas yra humusas

Ieškote avinžirnių užtepėlės? Šis puslapis apie dirvožemio humusą, o ne apie patiekalą.

Humusas yra organinė dirvožemio dalis. Jis susidaro, kai augalų ir gyvūnų liekanos biologiškai ir biochemiškai suyra ir persitvarko. Žodis kilęs iš lotynų kalbos: *humus* reiškia žemę, dirvą.

Visuotinė lietuvių enciklopedija humusą vadina pagrindiniu dirvožemio komponentu, kuris skiria jį nuo uolienos, iš kurios dirva susidarė. Kitaip tariant, smėlis ar molis tampa dirvožemiu tik tada, kai jame atsiranda humuso.

Humusą sudaro angliavandeniai, lipidai, aromatiniai junginiai, humusinės rūgštys ir jų druskos. Jame yra ir svarbių augalų maisto medžiagų: anglies, azoto, fosforo, sieros. Mikroorganizmai jas pamažu paverčia augalams prieinama forma.

VLE skiria tris humuso tipus. Švelnusis humusas yra neutralus, gerai suiręs, būdingas pievoms. Šiurkštusis humusas rūgštus, prastai suiręs, būdingas spygliuočių miškams. Tarp jų yra tarpinis humusas.

Kodėl humusas toks svarbus

VLE rašo, kad humusas didina dirvos derlingumą ir biologinį aktyvumą bei gerina jos struktūrą. Humusingose dirvose yra daugiau augalų maisto medžiagų, jų struktūra patvaresnė, o fizikinės ir cheminės savybės geresnės.

Europos projekto Best4Soil lietuviškame leidinyje humuso nauda išskirstyta taip:

- Struktūra. Pastovi organinė medžiaga, padedama dirvos mikroorganizmų, tampa ilgalaike dirvos struktūros dalimi. Dirva puresnė, ją lengviau įdirbti. - Vanduo. Organinė medžiaga didina dirvos gebą sulaikyti vandenį, o vanduo geriau susigeria. - Maisto medžiagos. Dalis organinės medžiagos mineralizuojasi, tai yra virsta neorganinėmis maisto medžiagomis, kurias ima augalai. - Gyvybė. Organinę medžiagą skaidantys dirvos organizmai didina biologinį aktyvumą.

LAMMC bulvių gairėse rašoma, kad geram derliui dirvoje turėtų būti apie 3,5 % humuso, o daugumoje Lietuvos dirvų natūraliai jo mažiau.

Kiek humuso yra Lietuvos dirvose

Humuso kiekis matuojamas procentais nuo dirvos masės arba tonomis hektarui. VLE pateikia humusingumo klases. Jos priklauso nuo dirvos tipo: smėlis humuso natūraliai turi mažiau nei priemolis ar molis.

O kiek jo iš tikrųjų turi Lietuvos dirvos? VLE duomenimis, išplautžemiuose humuso yra: smėlio dirvose 0,7–1,5 %, priesmėlio 1,2–1,8 %, priemolio 1,6–2,0 %. Palyginkite su lentele: daugelis tokių dirvų patenka į mažo humusingumo klasę.

Vytauto Didžiojo universiteto studentės tyrime žemės ūkio laukuose humuso rasta nuo maždaug 1,4 % iki vidutiniškai 3 %, daugiausia, 3,99 %, grikių lauke. Ten, kur humuso daugiau, buvo ir daugiau azoto.

Rytuose mažiau, vakaruose daugiau. VLE rašo, kad rytų Lietuvos dirvose humuso mažiau, o vakaruose daugiau, ypač Nemuno deltoje ir Pajūrio žemumoje. Mažiausiai humuso turi stipriai eroduoti pradžiažemiai ir dirbami smėlžemiai.

Gamtiniuose Lietuvos miškų dirvožemiuose humuso atsargos yra apie 53 t/ha jauražemiuose, 104 t/ha išplautžemiuose ir 226 t/ha rudžemiuose. Dirbamose dirvose jo šiek tiek mažiau.

Humusas ir dirvos gyvybė

Humusas ir dirvos mikroorganizmai neatsiejami. Vieno Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro darbo duomenimis, mikroorganizmų gausa buvo susijusi su humuso kiekiu, maisto medžiagomis ir sėjomaina. Intensyviausiai organinė medžiaga irė vasarinių kviečių laukuose, kurie buvo tręšti mineralinėmis trąšomis.

Best4Soil rašo, kad dirvos gebėjimas slopinti ligų sukėlėjus labiausiai priklauso nuo mikroorganizmų biomasės ir lengvai skaidomos anglies, o ne nuo bendro organinės medžiagos kiekio. Bet ir šie rodikliai paaiškina ne daugiau kaip 25 % slopinimo, todėl veikia ir kiti mechanizmai.

VLE humusą pagal humusinių ir fulvinių rūgščių santykį skirsto į humatinį (santykis didesnis nei 1,5), fulvatinį (mažesnis nei 0,5) ir pereinamąjį. Tai laboratorijos rodikliai, bet jie paaiškina, kodėl ne kiekvienas humusas vienodai vertingas.

Kaip sužinoti, kiek humuso jūsų dirvoje

Pagal spalvą. VLE rašo, kad humusingos dirvos yra tamsesnės, juodos ar pilkos. Tai greitas, bet apytikslis būdas.

Laboratorijoje. Tiksliai humuso kiekį nustato laboratorija. VLE rašo, kad jis nurodomas procentais nuo dirvos masės, o Europos šalyse dažniausiai kaip organinės anglies kiekis. Mėginį paimkite taip pat kaip pH ar kalio tyrimui, viskas aprašyta puslapyje dirvožemio tyrimas.

Kartu su humusu verta ištirti pH ir judriuosius fosforą bei kalį. Tada žinosite ne tik, ar trūksta organinių medžiagų, bet ir ar reikia kalkinti ar tręšti, pavyzdžiui, kalio sulfatu.

Kodėl daržo dirvoje humuso mažėja

Humusas nėra amžinas. Mikroorganizmai jį pamažu skaido, o iš to augalai gauna maisto medžiagų. Jei naujos organinės medžiagos į dirvą nepatenka, humuso atsargos tirpsta.

VLE rašo, kad dirbamose dirvose humuso yra šiek tiek mažiau nei gamtiniuose dirvožemiuose. Mažiausiai jo lieka stipriai eroduotuose pradžiažemiuose ir dirbamuose smėlžemiuose. Todėl VLE tarp humuso didinimo būdų mini ir apsaugą nuo erozijos.

LAMMC gairėse pažymima, kad humusą mažina tręšimas vien mineralinėmis trąšomis. Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro darbe intensyviausias organinės medžiagos irimas užfiksuotas būtent mineralinėmis trąšomis tręštuose laukuose.

Išvada paprasta: kiekvienais metais iš daržo išsinešate derlių, o kartu ir dalį organinės medžiagos. Ją reikia grąžinti. Kitaip po kelerių metų dirva taps šviesesnė, kietesnė ir prasčiau laikys vandenį.

Kaip padidinti humuso kiekį dirvoje

VLE išvardija pagrindinius būdus: daugiamečiai žolynai sėjomainoje, organinės trąšos, apsauga nuo erozijos ir rūgščių dirvų kalkinimas.

Kompostas. Best4Soil duomenimis, iš augalinių liekanų komposto net 90 % organinės medžiagos lieka dirvoje kaip pastovi organinė medžiaga. Tai geriausias rodiklis iš visų. Kaip jį pasidaryti, rasite puslapyje kompostas.

Mėšlas. Galvijų mėšlo humifikacijos koeficientas 0,70. Dirvoje, tręštoje kompostu, aktyvesni grybai, o tręštoje mėšlu, bakterijos. Kiek ir kada berti, rasite puslapyje mėšlas.

Sideratai ir tarpiniai augalai. Švieži augalai greitai suyra (koeficientas 0,20), todėl jie labiau maitina dirvos gyvybę nei kaupia humusą. Bet jų šaknys palieka daugiau (0,35). Plačiau puslapyje sideratai. Organinį mulčią aptariame atskirai.

Biohumusas. Best4Soil jį taip pat mini tarp organinės medžiagos šaltinių. Apie jį rasite puslapyje biohumusas.

Best4Soil pataria organinės medžiagos šaltinius derinti, nes kiekvienas skirtingai veikia dirvos organinę medžiagą ir mikroorganizmus. O LAMMC gairėse įspėjama: tręšiant vien mineralinėmis trąšomis humuso mažėja.

Kovas yra geras laikas užsisakyti dirvos tyrimą ir susiplanuoti, kur šiemet berti kompostą ir kur sėti sideratus.

Humusas ir daržovės: bulvių pavyzdys

LAMMC bulvių gairės gerai parodo, kaip humusas virsta derliumi. Jose rašoma, kad geram bulvių derliui dirvoje reikia apie 3,5 % humuso, o daugumoje Lietuvos dirvų jo natūraliai mažiau. Todėl patariama tręšti organinėmis trąšomis arba auginti sideratus.

Gairėse įspėjama, kad tręšiant vien mineralinėmis trąšomis humuso mažėja, o gumbai būna prastesnės prekinės kokybės. Mėšlą geriausia įterpti į priešsėlį, o ne tiesiai po bulvėmis. Šviežias mėšlas lengvose, šarminėse dirvose gali padidinti paprastųjų rauplių plitimą.

Taigi organinę medžiagą dirvai duokite iš anksto, o ne prieš pat sodinimą. Plačiau apie bulves rasite puslapyje bulvių auginimas.

Kodėl svarbus C:N santykis

Anglies ir azoto santykis (C:N) rodo, kaip greitai organinė medžiaga suirs ir ar ji pasiims azotą iš dirvos.

Best4Soil rašo, kad kai C:N didesnis nei 25, mikroorganizmai suriša dirvos azotą, o kai mažesnis nei 25, jį išskiria. Medienos medžiagos, pavyzdžiui, pjuvenos ar žievė, turi didelį C:N ir irsta lėtai.

Pačiame humuse santykis skiriasi pagal tipą. VLE nurodo, kad švelniojo humuso C:N yra apie 10, tarpinio 15–25, o šiurkščiojo didesnis nei 20, dažnai 30–40.

Praktiškai tai reiškia: šviežias pjuvenas ar šiaudus įterpę į dirvą prieš sėją, augalams galite trumpam atimti azoto. Geriau juos pirma sukompostuokite.

Humusas, kompostas ir biohumusas: kuo skiriasi

Šie žodžiai dažnai painiojami, nors reiškia skirtingus dalykus.

Lentelė sudaryta iš VLE, Best4Soil ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų straipsnio. Paprastai tariant: kompostas ir biohumusas yra tai, ką beriate, o humusas yra tai, kas iš jų ilgainiui lieka dirvoje.

Jei perkate maišą, ant kurio parašyta „humusas“, perskaitykite, iš ko jis pagamintas. Tai gali būti kompostas, perpuvęs mėšlas ar biohumusas. Kaip skaityti etiketę, rasite puslapyje apie substratą.

Humusinės trąšos ir humusinės rūgštys

Parduodamos ir trąšos su humusinėmis ir fulvinėmis rūgštimis. Tai nėra tas pats, kas humusas dirvoje. Tai iš humuso išskirtos medžiagos.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai 2008 metais tyrė tokias trąšas vasariniams rapsams. Jomis purškiant pasėlį, padidėjo dirvos fermentų aktyvumas, o sėklų derlius padidėjo 0,32–0,46 t/ha. Didžiausias derlius gautas purškiant butonizacijos tarpsniu.

Atminkite, kad tai lauko augalų tyrimas. Jis nerodo, kad tokios trąšos pakeis kompostą ar mėšlą. Humuso atsargas dirvoje didina tik organinė medžiaga, kurios dirvai duodate daug ir reguliariai.

Juodžemis ir humusas

Juodžemis yra dirvožemis, kuriame labai daug humuso. VLE rašo, kad švelnusis humusas būdingas pievoms ir randamas juodžemiuose bei panašiuose dirvožemiuose.

VLE rašo, kad turtingiausi humuso horizontai yra stepių juodžemių, o ne Lietuvos dirvų. Todėl nesitikėkite, kad Lietuvos daržas be priežiūros taps juodas ir purus. Tačiau kasmet berdami kompostą ir mėšlą, sėdami sideratus, savo lysvės dirvą galite padaryti tamsesnę ir derlingesnę.