Kalio trūkumas augalams

Kam augalui reikia kalio

Kalis yra vienas biogeninių elementų: Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad jo yra visuose augaluose ir gyvūnuose. Augalai kalį ima iš dirvožemio.

Gyvuose organizmuose kalio jonai palaiko osmosinį slėgį, aktyvina fermentus, dalyvauja baltymų sintezėje, angliavandenių apykaitoje, fotosintezėje ir kvėpavime. VLE trumpai apibendrina: stokodami kalio augalai menkiau auga ir greičiau suserga.

Daržininkui svarbiausia tai, kad kalis susijęs su žydėjimu ir derėjimu. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rašo, kad trūkstant kalio augalai prastai žydi ir dera.

Gamtoje kalis grynas nerandamas, tik junginiuose. Pagal paplitimą Žemės plutoje jis yra 7 vietoje. Jo yra jūros vandenyje ir druskinguose ežeruose.

Kaip atpažinti kalio trūkumą

Svarbiausias požymis yra lapų kraštai. RHS kalio trūkumą apibūdina taip: lapai gelsta arba įgauna violetinai raudoną atspalvį, o ruduoti pradeda nuo subrendusių lapų kraštų. Be to, augalai prasčiau žydi ir dera.

Panašiai atrodo ir kiti trūkumai, todėl palyginkite viršuje esančią lentelę. Magnio trūkumas taip pat prasideda nuo senų lapų, bet jie gelsta tarp gyslų, o ne nuo kraštų. Azoto trūkumas pageltina visą lapą tolygiai. Fosforo trūkumas nudažo senus lapus violetine spalva, bet kraštai neruduoja.

RHS primena, kad trūkumų požymiai gali būti panašūs į problemas dėl augimo sąlygų. Jei dirva gerai paruošta, laistoma ir mulčiuota, o augalai vis tiek skursta, trūkumas tikėtinesnis. Lapų audinių tyrimus atlieka laboratorijos, bet jie labai brangūs.

Kodėl kalio pritrūksta

Lengva dirva. RHS rašo, kad iš lengvų, smėlingų ir kalkingų dirvų kalis lengvai išsiplauna. Molio dirvos kalį sulaiko. Tai patvirtina ir Lietuvos tyrimai: VLE rašo, kad kalio trąšos efektyviausios durpiniuose, mažo kalingumo priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiuose.

Daug azoto ir fosforo be mėšlo. Mažo kalingumo dirvoms kalio reikia labiau, ypač kai daug tręšiama azoto ir fosforo trąšomis, o mėšlu netręšiama.

Daug kalio išnešantis derlius. Lietuvos mokslininkai pelenų bandyme pastebėjo, kad kalio dirvoje sumažėjo ten, kur netręšta arba tręšta mažai: jį išnešė derlius. Bulvės ir runkeliai priskiriami kaliui reikliems augalams, todėl jiems kalio normų mažinti nepatariama.

Ar Lietuvos dirvose trūksta kalio

Dažniausiai ne. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija 2020 metais ištyrė beveik 360 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų. Judriojo kalio (K₂O) labai mažai, iki 50 mg/kg, turėjo tik 2,4 % dirvų, mažai (51–100 mg/kg) 18,8 %. Net 78,8 % dirvų kalio turi vidutiniškai ar daug.

Daugiausia kalio turi Vidurio Lietuvos dirvos: 52,7 % jų kalio yra daugiau nei 150 mg/kg. Rytų Lietuvoje tokių dirvų 38,4 %, Vakarų Lietuvoje 30,4 %. Kalvarijos ir Radviliškio rajonuose kaliu turtingos daugiau nei 70 % dirvų, o Varėnos rajone tik 7,9 %.

Mokslininkų išvada paprasta. Kalio trąšos labiausiai veikia ten, kur kalio labai mažai arba mažai. Kai kalio daug, derlius nuo trąšų retai padidėja. Tokiose dirvose siūloma tręšti mažiau arba visai netręšti, o dirvą ištirti iš naujo po 3–5 metų. Sunkesnėms dirvoms kalio reikia mažiau.

Kada pirkti kalio trąšą neverta

1. Dirvos tyrimas rodo daug kalio. Jei dirvoje daugiau nei 150 mg/kg kalio, LAMMC mokslininkai siūlo tręšti mažiau arba visai netręšti. Subalansuotai tręšiant kaliu, jų skaičiavimu, galima sutaupyti 20–30 % trąšų.

2. Lapai gelsta tarp gyslų. Tai greičiausiai magnio trūkumas. Papildomas kalis jį tik pablogins: RHS rašo, kad per daug kalio trąšų mažina magnio pasisavinimą, nes augalai kalį ima pirmiau nei magnį. Ypač tai matyti pomidorams.

3. Lapai gelsta tolygiai. Tada gal trūksta azoto, o ne kalio.

4. Norite „daugiau“. Lietuvos mokslininkų bandyme morkoms didžiausią derlių, 48,38 t/ha, davė kalio sulfatas, išbertas po 130 kg/ha. Padidinus normą iki 170 kg/ha, derlius nebedidėjo.

Kuo tręšti kaliu

Ilgam laikui: kompostas. RHS pataria dirvą praturtinti organiniu mulčiu, pavyzdžiui, naminiu kompostu. Daugiau apie tai puslapyje apie kompostą.

Koncentruotos kalio trąšos. VLE rašo, kad jose yra 40–60 % kalio. Tai kalio chloridas, kalio sulfatas, kalio ir magnio sulfatas, kalio karbonatas, kalio nitratas ir kitos. Natūraliose kalio trąšose kalio apie 10 %.

Vazonuose ir loveliuose auginamiems augalams RHS siūlo papildomai tręšti skysta kalio turinčia trąša, tik pagal etiketę.

Kada berti. VLE nurodo, kad kalio trąšos beriamos rudenį iki įšalo arba anksti pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir nuteka paviršinis vanduo. Barstyti baigiama 2–3 savaitės iki sėjos, kad iš dirvožemio spėtų išsiplauti chloras.

Kaip skaityti NPK skaičius ant pakuotės, rasite puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Kalio sulfatas ir bechlorės kalio trąšos

Daugelyje kalio trąšų yra chloro. Kai kuriems augalams jis netinka. VLE rašo, kad bulvės, linai, pomidorai ir tabakas tręšiami bechlorėmis kalio trąšomis.

Bechlorės kalio trąšos yra kalio sulfatas, kalio ir magnio sulfatas, kalio ir magnio koncentratas, kalio karbonatas ir pelenai.

Įdomu, kad Lietuvos tyrimuose skirtingos kalio trąšos daržovėms veikė panašiai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai 2002–2004 metais ekologiškai augino morkas, burokėlius ir svogūnus. Morkoms visos kalio trąšų formos padidino derlių, o tarpusavyje patikimai nesiskyrė. Burokėliams daugiausia derliaus padidino kalio chloridas ir kalio druska. Svogūnams geriausiai tiko kalimagnezija ir kalio sulfatas: derlius padidėjo daugiau nei 60 %.

Kalis morkose padidino karotino kiekį, o visose tirtose daržovėse sumažino nitratų kaupimąsi.

Rūgštinančios kalio trąšos

VLE rašo, kad dauguma kalio trąšų yra fiziologiškai rūgščios. Išimtis yra pelenai, kalio karbonatas ir cemento dulkės. Kalio trąšų rūgštumas 2,8 karto mažesnis nei amonio trąšų.

Vis dėlto nuolat tręšiant kalio trąšomis be kalkių dirvos rūgštumas didėja, nes iš dirvos išplaunamas kalcis. Jei jūsų dirva rūgšti, pirmiausia sužinokite jos pH. Kiek kalkių berti, rasite puslapyje apie dirvos kalkinimą.

Pelenai kaip kalio trąša

Medžio pelenai kaip vietinė trąša naudojami seniai. Juose kalis daugiausia yra tirpių karbonatų pavidalo, todėl augalai jį lengvai pasisavina. Pelenuose mažai chloro, todėl jie tinka chlorui jautriems augalams, pavyzdžiui, bulvėms.

Pelenai ne tik duoda kalio. VLE rašo, kad juose yra 23–40 % kalcio oksido, todėl jie daugiausia naudojami kaip kalkinė trąša. Taigi pelenais nuolat tręšiama dirva tampa mažiau rūgšti.

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandyme eglių pelenai padidino bulvių derlių nuo 13,6 iki 17,1 t/ha. Efektyviausia norma buvo 4 t/ha, tai yra apie 400 g kvadratiniam metrui. Autoriai pabrėžia, kad tai pirmas, dvejų metų tyrimas.

Akmens anglių pelenų neberkite. VLE rašo, kad juose labai mažai maisto medžiagų. Rusvųjų anglių ir skalūnų pelenuose yra sunkiųjų metalų, kurie kaupiasi dirvožemyje.

Kai šaltiniai nesutaria: kiek kalio yra pelenuose

Skaičiai skiriasi beveik dvigubai. VLE straipsnyje apie kalio trąšas rašoma, kad medienos pelenuose kalio yra apie 14 %. Straipsnyje apie pelenus nurodoma 3–12 % kalio oksido.

Paaiškinimą randame Žemdirbystės instituto mokslininkų straipsnyje. Jie cituoja literatūrą, kad beržinių malkų pelenuose yra apie 13,8 % kalio oksido ir 7,1 % fosforo oksido. Pušų pelenai mažiau vertingi, o eglių pelenai mažiausiai. Taigi kalio kiekis priklauso nuo to, kokią medieną deginote.

Praktiškai tai reiškia: beržo pelenai artimesni viršutinei ribai, eglės pelenai apatinei. Tiksliai kiek kalio duoda jūsų pelenai, be laboratorinio tyrimo nesužinosite, todėl neberkite jų kibirais.