Biohumusas

Kas yra biohumusas

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai biohumusą apibrėžia taip: biohumusas, arba vermikompostas, yra natūrali trąša, gaunama galvijų ar kitų gyvulių mėšlą perleidus per sliekų virškinamąjį traktą. Taip maisto medžiagos tampa augalams prieinamos.

Sinonimai, kuriuos rasite parduotuvėse ir paieškoje: vermikompostas, sliekų kompostas, sliekų humusas. Visi jie reiškia tą patį.

Biohumusą gamina specialūs kompostiniai sliekai. Oklahomos valstijos universitetas rekomenduoja tik vieną rūšį, *Eisenia fetida*. Angliškai jie vadinami „red wigglers“ arba „tiger worms“. Vienas ASU tirtas biohumusas buvo iš sliekų fermos Kauno rajone, kurioje auginami vadinamieji Kalifornijos sliekai.

Biohumusas nėra tas pats, kas humusas. Humusas yra pastovi dirvos organinė dalis, o biohumusas yra trąša, iš kurios dirvoje ilgainiui kaupiasi humusas.

Kas yra biohumuse

Biohumuso sudėtis labai priklauso nuo to, iš ko jis pagamintas. Oklahomos valstijos universitetas nurodo, kad iš maisto atliekų ir smulkinto popieriaus pagamintame biohumuse (sausoje masėje) yra:

- azoto (N): 1–7 %; - fosforo (P₂O₅): 0,5–1,5 %; - kalio (K₂O): 1–2 %; - C:N santykis: mažesnis nei 15:1.

Palyginimui, kalio sulfate kalio yra apie 50 %. Todėl biohumusas pirmiausia gerina dirvą ir lėtai maitina augalus, o ne greitai papildo vieną maisto medžiagą.

Rūgštumas. ASU tyrime galvijų mėšlo biohumuso pH buvo 7,2, artima neutraliai. Bet JAV tyrime naudoto biohumuso pH buvo tik 4,8, todėl biohumuso rūgštumas labai priklauso nuo žaliavos.

Druskingumas. Tame pačiame tyrime biohumuso mėginių elektrinis laidis viršijo tyrėjų nurodytą 2,0–3,0 ribą (straipsnyje vienetai užrašyti mS/m, bet greičiausiai turėta omenyje mS/cm). Tai reiškia, kad juose daug tirpių druskų. Kitame, JAV tyrime biohumuso elektrinis laidis buvo 6,7 mS/cm (tai tas pats kaip 6,7 dS/m). Todėl jautriems daigams biohumuso į substratą neberkite per daug.

Ką apie biohumuso naudą sako mokslas

Derlius. 2019 metais paskelbtoje mokslininkų metaanalizėje (Blouin ir kt.) biohumusas vidutiniškai padidino auginamų augalų prekinį derlių 26 %. Poveikis buvo didesnis tada, kai kitomis trąšomis netręšta. Geriausias biohumusas buvo pagamintas iš galvijų mėšlo.

Pomidorų daigai. Ispanijos mokslininkai (Lazcano ir kt., 2009) pomidorų daigų substrate durpes keitė biohumusu: 10, 20, 50, 75 ir 100 %. Didesnės biohumuso dozės padidino antžeminę ir šaknų masę, daigai turėjo daugiau lapų ir šakotesnes šaknis. Tyrėjų teigimu, durpes biohumusu buvo galima pakeisti visiškai. O įprasto komposto daugiau nei 50 % daigus jau žudė.

Baziliko ir pomidorų substratas. JAV tyrime (Huang ir kt., 2020) į substratą maišyta 5–20 % biohumuso su bioanglimi. Augalai užaugo panašūs kaip įprastame durpių substrate. Bet didmeninėmis JAV kainomis biohumusas kainavo apie 3,4 karto daugiau nei įprastas substratas.

Dirvos gyvybė. Best4Soil leidinyje biohumusas minimas tarp organinės medžiagos šaltinių dirvai, kartu su kompostu, mėšlu ir sideratais. ASU mokslininkai pažymi, kad su kompostu į dirvą patenka mikroorganizmai, o augalai maisto medžiagas gali imti visą vegetacijos laikotarpį.

Ką sliekai daro su atliekomis

Sliekai ne tik suskaido atliekas. Jų virškinamasis traktas pakeičia medžiagų sudėtį taip, kad maisto medžiagos tampa augalams prieinamos, rašo ASU mokslininkai.

Mokslininkų tyrime (Benítez ir kt., 2000) sliekai *Eisenia fetida* 18 savaičių perdirbinėjo nuotekų dumblą. Per tą laiką fermento ureazės aktyvumas padvigubėjo, o ureazės aktyvumas, tenkantis humusinei angliai, padidėjo šešis kartus. Vandenyje tirpios anglies smarkiai sumažėjo. Tyrėjų nuomone, tai rodo gilų biocheminį pertvarkymą.

Tai paaiškina, kodėl biohumusas nėra tiesiog „smulkus kompostas“. Jame daugiau aktyvių medžiagų, o C:N santykis mažesnis nei 15:1. Best4Soil duomenimis, kai C:N mažesnis nei 25, mikroorganizmai azotą išskiria, o ne atima iš augalų.

Kaip naudoti biohumusą ir kiek berti

Kiek jo naudoti, apibendrinome lentelėje viršuje. Štai svarbiausia:

Daigams ir vazonams. Oklahomos valstijos universitetas siūlo ketvirtadalį ar trečdalį substrato tūrio. Pavyzdžiui, 10 litrų substrato: 2,5–3,3 litro biohumuso ir 6,7–7,5 litro įprasto substrato. Kaip išsirinkti pagrindą, rasite puslapyje kaip išsirinkti substratą.

Lysvėje. Paskleiskite 1,3–2,5 cm sluoksnį ir įterpkite į viršutinius 15 cm dirvos. Kvadratiniam metrui tai yra maždaug 13–25 litrai biohumuso.

Mulčiui. Paskleiskite 1,3–2,5 cm sluoksnį po augalais, iki ten, kur nuo lapų laša lietus.

Sėjai. Įberkite 1,3–2,5 cm biohumuso į vagelės dugną ir ant jo sėkite.

Saugumas. Biohumusas nekaitinamas, todėl daržovėms jį berkite ne vėliau kaip 90 dienų iki derliaus, jei valgoma dalis neliečia žemės, ir 120 dienų, jei liečia. Dekoratyviniams augalams apribojimų nėra.

Kai šaltiniai nesutaria: kiek biohumuso dėti į substratą

Rekomendacijos labai skiriasi:

Kodėl skiriasi? Kiekvienas tyrimas naudojo kitą biohumusą, o jo sudėtis ir druskingumas priklauso nuo žaliavos. Mūsų patarimas: pradėkite nuo Oklahomos universiteto siūlomo ketvirtadalio. Jei daigai auga gerai, kitais metais galite drąsiai dėti daugiau.

Kaip pasigaminti biohumuso namuose

Biohumusą galite gaminti patys sliekų dėžėje. Visi skaičiai čia iš Oklahomos valstijos universiteto rekomendacijų, perskaičiuoti į metrinius vienetus.

Sliekai. Pirkite kompostinius sliekus *Eisenia fetida* iš sliekų fermų. Žvejams parduodami sliekai dažnai yra kitos, invazinės rūšys. Pradžiai imkite apie 0,45 kg sliekų kiekvienam 30×30 cm dėžės paviršiaus plotui.

Dėžė. Dviem žmonėms užtenka maždaug 60×60 cm dėžės, 30–60 cm gylio. Reikia sandaraus, nuimamo dangčio su mažomis vėdinimo skylutėmis, kad neprilėktų musių. Dugne išgręžkite 3 mm skylutes, o po dėže pastatykite padėklą skysčiui surinkti.

Patalas. Geriausias senas kompostas. Tinka ir susmulkintas popierius, sumaišytas su žeme, durpės ar kokoso pluoštas. Patalo sluoksnis 15–25 cm. Jis turi būti drėgnas: sudrėkinkite, išgręžkite ir supurenkite.

Temperatūra. Geriausia 16–24 °C. Sliekai ištveria nuo beveik nulio iki 27 °C, bet aukštesnėje nei 29 °C temperatūroje pradeda žūti. Rūsys, pasak universiteto, tinka ištisus metus. Lietuvoje tai reiškia, kad žiemą dėžę laikykite viduje.

Lesinimas. Kas savaitę užberkite 0,6–1,3 cm maisto sluoksnį ir uždenkite sausais lapais ar smulkintu popieriumi. Tinka kavos tirščiai ir filtrai, arbatžolės, daržovių ir vaisių atliekos, duona ir kruopos, sutrinti kiaušinių lukštai. Netinka riebus maistas, mėsa, pieno produktai, augintinių išmatos, kaulai ir šakelės.

Derlius. Biohumusas paruoštas po 2–5 mėnesių, o surinkti galima 2–3 kartus per metus.

Kodėl verta laikyti sliekų dėžę

Oklahomos valstijos universitetas išvardija kelias sliekų dėžės naudas. Ji sumažina buitinių atliekų kiekį ir jų išvežimo išlaidas, o kartu į dirvą grąžina maisto medžiagas ir organinę medžiagą. Taip galima sumažinti ir cheminių trąšų poreikį darže ar vejoje.

Universitetas pažymi, kad įsikūrusi sliekų dėžė reikalauja nedaug priežiūros. Vienam žmogui užtenka maždaug 0,19 m² dėžės paviršiaus, tai yra kiek didesnio nei 40×40 cm ploto.

Jei sliekų dėžę įsirengsite rudenį, iki daigų sezono, po 2–5 mėnesių, jau turėsite pirmą savo biohumusą.

Kaip atskirti sliekus nuo biohumuso

Oklahomos valstijos universitetas siūlo du būdus.

Šviesos būdas. Išverskite dėžės turinį ant plėvelės ryškioje šviesoje. Sliekai slepiasi gilyn, į krūvos vidurį, o jūs nuo viršaus nubraukite biohumusą. Po maždaug 30 minučių sliekus perkelkite į naują patalą.

Melasos būdas. Savaitę nelesinkite sliekų. Tada dėžėje supilkite kauburėlį ir palaistykite jį praskiesta melasa. Po maždaug 2 valandų sliekai susirenka į kauburėlį, ir jį perkelkite į naują dėžę. Kartokite, kol senoji dėžė ištuštės.

Iš dėžės nutekantis skystis vadinamas sliekų arbata. Universitetas ją vadina puikiu skystu augalų maistu, bet skiedimo normos nenurodo. Jei ja laistysite, pradėkite nuo silpno tirpalo ir stebėkite augalus.

Dažniausios sliekų dėžės bėdos

Dvokia. Dažniausiai per daug maisto, maistas neuždengtas, riebus ar mėsiškas, arba trūksta oro. Uždenkite maistą sausomis medžiagomis, savaitę nelesinkite, išimkite riebias atliekas, nusausinkite ir supurenkite patalą.

Musės. Per daug maisto, per didelės vėdinimo skylės arba per rūgštu. Uždenkite maistą, savaitę nelesinkite, skyles uždenkite tinkleliu, išimkite citrusų žieves ir pabarstykite kalkių.

Pelėsis. Dažniausiai dėl rūgštumo. Išimkite citrusus, pabarstykite kalkių ir supurenkite patalą.

Sliekai bėga ar žūsta. Patikrinkite temperatūrą, drėgmę ir patalo storį. Perkelkite dėžę į vėsesnę vietą, sudrėkinkite arba nusausinkite, patalą papildykite iki 15–25 cm.

Per šlapia. Jei iš dugno bėga vanduo, nuleiskite jį ir įdėkite sauso patalo ar rudųjų medžiagų.

Į ką žiūrėti perkant biohumusą

Biohumusas labai skiriasi pagal tai, iš ko ir kaip jis pagamintas. Prieš pirkdami pažiūrėkite į šiuos dalykus:

- Žaliava. Metaanalizėje geriausius rezultatus davė biohumusas iš galvijų mėšlo. Jei ant pakuotės nurodyta žaliava, tai geras ženklas. - pH. Biohumuso pH tyrimuose svyravo nuo 4,8 iki 7,2. Jei pH nurodytas, daržovėms rinkitės artimą neutraliam. - Druskingumas. ASU tyrime biohumuso mėginių elektrinis laidis viršijo tyrėjų nurodytą ribą. Jei gamintojas nurodo elektrinį laidį (EC), rinkitės mažesnį, ypač daigams. - Maisto medžiagos. Iš maisto atliekų pagamintame biohumuse azoto būna 1–7 %, fosforo 0,5–1,5 %, kalio 1–2 %. Didesnių skaičių nesitikėkite. - Kaina. JAV tyrime biohumusas buvo gerokai brangesnis už įprastą substratą. Palyginkite litro kainą.

Jei abejojate, nusipirkite nedidelį maišą ir išbandykite su keliais daigais, prieš perkant daug.

Biohumusas, kompostas ar mėšlas

Visi trys yra organinės trąšos ir visi didina dirvos organinę medžiagą. Skirtumas tas, kas atlieka darbą ir kiek laiko reikia.

Kompostas gaminamas krūvoje ar dėžėje, jį skaido mikroorganizmai. Iš augalinių liekanų komposto, Best4Soil duomenimis, net 90 % organinės medžiagos lieka dirvoje ilgam.

Mėšlas yra ir pati geriausia biohumuso žaliava: metaanalizėje geriausią rezultatą davė biohumusas iš galvijų mėšlo.

Kadangi biohumusas gali būti gerokai brangesnis už įprastą substratą, pirktą biohumusą verta naudoti ten, kur jo reikia nedaug: daigams, vazonams, šiltnamio lysvėms. Didelei lysvei apsimoka pasigaminti kompostą ar biohumusą patiems.