Agroplėvelė
Lengvas baltas audinys, kuris praleidžia šviesą, orą ir vandenį, o po juo keliais laipsniais šilčiau. Svarbiausia prieš perkant suprasti vieną skaičių: gramus kvadratiniam metrui.
Trumpai
Agroplėvelė yra neaustinė polipropileno danga, praleidžianti orą ir vandenį. Daigams ir ankstyvam derliui rinkitės lengvą, 17–23 g/m², šalčiui jautriems augalams storesnę, apie 35 g/m². Storesnė danga prideda apie 2 °C. Klokite laisvai, kraštus prispauskite žeme, o žydint braškėms ir cukinijoms nudenkite.
Kas yra agroplėvelė ir kuo ji skiriasi nuo plėvelės
Agroplėvelė, dar vadinama agrodanga, yra minkšta, pluoštinė, šviesai pralaidi danga, klojama ant augalų arba aplink juos. Taip ją apibūdina Britų karališkoji sodininkų draugija (RHS). Dažniausiai ji gaminama iš polipropileno ir yra neaustinė.
Nors vadinama plėvele, ji nėra plėvelė įprasta prasme. Lenkijos Bielsko-Bialos technikos ir humanitarinių mokslų akademijos mokslininkės, tyrusios 17, 19 ir 23 g/m² dangas, pabrėžia pagrindinę jų savybę: didelį pralaidumą orui ir vandeniui. Po tokia danga susidaro mikroklimatas su saikingai aukštesne temperatūra.
Tuo agroplėvelė skiriasi nuo polietileno plėvelės:
| Danga | Praleidžia orą ir vandenį | Kuo gera | Kuo rizikinga |
|---|---|---|---|
| Agroplėvelė (neaustinis polipropilenas) | Taip | Galima palikti visą vasarą | Lengva danga greitai susidėvi |
| Skylėta polietileno plėvelė | Tik pro skylutes | Šildo stipriau | Nuo pavasario pabaigos po ja gali būti per karšta ir per drėgna |
| Vientisa polietileno plėvelė | Ne | Labai gerai sulaiko kenkėjus | Kaupiasi drėgmė, saulėtą dieną augalai gali nudegti net pavasario viduryje |
Lentelė sudaryta pagal RHS. Draugija priduria, kad agroplėvelę, kitaip nei polietileną, galima palikti ant augalų visą vasarą.
Naujosios Meksikos valstijos universiteto leidinyje aprašytas dar vienas tokių dangų privalumas: drėgmė kondensuojasi vidinėje dangos pusėje ir laša atgal į dirvą, todėl laistyti gali reikėti rečiau, o dirvos paviršius mažiau sukietėja.
Ką reiškia gramai kvadratiniam metrui
Skaičius ant pakuotės, pavyzdžiui, 17 g/m² ar 23 g/m², rodo, kiek sveria vienas kvadratinis metras dangos. Tai svarbiausias pasirinkimo matas.
Taisyklė paprasta, ją vienodai formuluoja ir RHS, ir Naujosios Meksikos valstijos universitetas: kuo danga sunkesnė, tuo geriau saugo nuo šalčio, bet tuo mažiau praleidžia šviesos.
| Tankis | Ką apie jį sako šaltiniai |
|---|---|
| 17 g/m² | RHS vadina lengva danga: saugo silpniau, bet praleidžia daugiau šviesos ir yra pigesnė. Tinka daigams paankstinti. Gali ištarnauti tik metus |
| 19–23 g/m² | Lenkijos bulvių augintojas Czesław Drozdel ankstyvosioms bulvėms naudoja 19 ir 23 g/m² dangas |
| 35 g/m² | RHS vadina sustiprinta danga, skirta šalčiui jautriems augalams |
| Apie 42 g/m² | Naujosios Meksikos valstijos universiteto duomenimis, praleidžia apie 70 % šviesos ir vis dar gerai saugo nuo šalnų |
Amerikiečių leidinyje dangos sveriamos uncijomis kvadratiniam jardui. Perskaičiavome patys: viena uncija kvadratiniam jardui yra apie 34 g/m². Leidinys nurodo, kad dangų būna nuo 0,3 iki 2,0 uncijos, tai maždaug nuo 10 iki 68 g/m². Pačios lengviausios nuo šalnų beveik nesaugo ir naudojamos daugiausia nuo vabzdžių ir paukščių.
Ar storesnė visada geriau? Ne. Lenkijos ūkininkų leidinyje „Wieści Rolnicze“ bulvių augintojas Cz. Drozdel pasakoja, kad 30 g/m² danga jam per sunki: lyjant ji stipriai prisigeria ir prispaudžia augalus. Tame pačiame straipsnyje rašoma, kad storesnė danga augimo nepaspartina, o 23 g/m² danga kai kuriuose Lenkijos regionuose gali nudeginti lapus.
Tad ankstyvam derliui imkite lengvą dangą, o storą palikite šalčiui jautriems augalams saugoti.
DovanaSodininko kalendorius 2027 nemokamai
Atsiųsime PDF kalendorių ir 10 sėklų kortelių. Kas penktadienį dar gausite 3 savaitės darbus darže pagal orus.
- 12 mėnesių, galima atsispausdinti
- 10 sėklų kortelių iškirpti
- Atsisakyti galima bet kada
Ačiū, užsiprenumeravote! Pirmą laišką gausite penktadienį. Jūsų dovana yra sodininko kalendorius 2027: PDF arba versija spausdinimui. Taip pat sėklų kortelės (PDF). Nuorodas išsiuntėme ir el. paštu.
Kiek laipsnių prideda ir kiek paankstina derlių
Stebuklų nesitikėkite: agroplėvelė prideda kelis laipsnius, ne keliolika.
- RHS: storesnės dangos nuo šalnos prideda apie 2 °C. Dangos paprastai pakelia temperatūrą maždaug 2 °C ir paankstina brendimą ar žydėjimą apie dvi savaites. - Naujosios Meksikos valstijos universitetas: 0,5–1,25 uncijos kvadratiniam jardui dangos, tai maždaug 17–42 g/m², pavasarį nuo šalnos prideda 2–6 Farenheito laipsnius. Celsijaus skalėje tai apie 1–3 °C. Rudenį apsauga gali būti didesnė.
Abu šaltiniai sutaria dėl masto: keli laipsniai. To užtenka nuo lengvos šalnos, bet ne nuo stipraus šalčio.
Kiek anksčiau derlius. RHS rašo, kad pavasarį šilumamėgius augalus po danga galima sėti ar sodinti maždaug dviem savaitėmis anksčiau, o po agroplėvele augintą derlių nuimti dviem savaitėmis anksčiau nei augusį atvirai.
Bielsko-Bialos akademijos mokslininkės lauko bandyme augino sviestines salotas po 17, 19 ir 23 g/m² dangomis ir nustatė, kad augalų vegetacijos laikas gerokai sutrumpėjo.
Didžiosios Lenkijos žemės ūkio konsultavimo centro vyriausioji sodininkystės specialistė Dorota Piękna-Paterczyk ankstyvosioms daržovėms pataria lengvą baltą 17 g/m² agroplėvelę.
Rudenį. RHS pataria dangas naudoti ir vasaros pabaigoje bei rudenį: jos padeda sunokti agurkams ir krūminiams pomidorams. Rudenį pasėtas morkas ir lapinius burokėlius galima pridengti, kad derlius būtų ankstesnis.
Kai nėra saulės. RHS įspėja, kad be saulės temperatūra po danga gana greitai nukrinta iki lauko temperatūros. Labai veiksmingas derinys yra agroplėvelė su šiaudais. Ką dar padaryti prieš šaltą naktį, rašome puslapyje ką daryti prieš šalnas.
Kam agroplėvelė padeda labiausiai
Ankstyvosioms bulvėms. LRT 2026 metų pavasarį rodė, kaip Lietuvos ūkininkai dengia ankstyvąsias bulves: pasodinę pirmu sluoksniu kloja agroplėvelę, o ant jos polietileną. Vieną sluoksnį nuima bulvėms sudygus, kitą, kai daigai pasiekia kelias dešimtis centimetrų. Daugiau apie tai skaitykite puslapyje kada sodinti bulves.
Ankstyvosioms salotoms, kopūstams, ridikėliams. D. Piękna-Paterczyk šioms ankstyvosioms daržovėms mini ir skylėtą plėvelę su retesnėmis skylutėmis, 100 skylučių kvadratiniame metre, o šilumamėgėms daržovėms tankiau skylėtą, 400–500 skylučių kvadratiniame metre. Po dangomis, pasak jos, derlius paankstėja.
Agurkams. Žemės ūkio rūmų rekomendacijose lauko agurkams rašoma, kad mulčiavimas ar dengimas plėvele padeda ilgiau išlaikyti dirvą drėgną, nes sumažėja garavimas. Plėvelių tuneliai dar ir apsaugo augalus nuo amarų, kurie platina agurkų mozaikos virusą. Apie tai plačiau rašome puslapyje agurkų auginimas.
Nuo kenkėjų. RHS nurodo, kad dangos saugo nuo porinės kandies ir kopūstinių vikšrų. D. Piękna-Paterczyk priduria, kad po danga spragėms sunkiau pasiekti augalus, o ridikėlius ir kopūstines daržoves mažiau puola kopūstinė musė. Naujosios Meksikos valstijos universitetas pabrėžia, kad nuo vabzdžių danga saugo geriausiai tada, kai jos kraštai užpilti žeme. Kaip atskirti kopūstus graužiančius vikšrus, rasite puslapyje kopūstų kenkėjai ir ligos.
Jei rūpi tik kenkėjai, o ne šiluma, RHS siūlo tinklą nuo vabzdžių: jis jų nepraleidžia, bet temperatūros beveik nepakelia.
Žiemą. RHS rašo, kad agroplėvele dažnai apvyniojami šalčiui kiek jautresni augalai, kad lengviau ištvertų žiemą.
Kam netinka. Naujosios Meksikos valstijos universitetas nepataria tiesiai ant augalų kloti dangos vienstiebėms daržovėms: paprikoms, pomidorams, baklažanams ir moliūginėms daržovėms. Vėjui plakant dangą jų stiebai gali nulūžti. Tokiems augalams dangą kelkite ant lankų.
Kaip dengti ir tvirtinti
RHS rašo, kad dangas galima kloti tiesiai ant augalų, lankų joms nereikia. Tačiau jos turi būti gerai pritvirtintos, kad neplėšytų vėjas.
Naujosios Meksikos valstijos universitetas pataria taip:
1. Klokite ramią dieną, kai nėra vėjo. 2. Klokite laisvai, palikdami vietos augalams augti. 3. Kraštus pritvirtinkite smeigėmis, žeme arba abiem būdais. 4. Jei danga turi saugoti nuo vabzdžių, kraštus užpilkite žeme ištisai.
Lenkijos bulvių augintojas Cz. Drozdel kraštus taip pat užpila žeme, o kuoliukų nerekomenduoja. „Wieści Rolnicze“ straipsnyje įspėjama ir dėl kitos klaidos: per stipriai įtempta danga gali plyšti, kai augalai po ja ima augti.
Trynimasis. Amerikiečių leidinys perspėja, kad be atramos gulinti danga vėjyje gali trintis į augalus ir pažeisti lapus, stiebus ar žiedus. Vėjuotoje vietoje jautresniems augalams verta pastatyti lankus.
Laistymas ir ravėjimas. D. Piękna-Paterczyk pripažįsta dangų trūkumą: po jomis sunkiau ravėti ir laistyti. Agroplėvelė vandenį praleidžia, bet ravėti teks ją atidengus.
Žemi tuneliai iš plėvelės. Jei vietoj agroplėvelės ant lankų tempiate polietileno plėvelę, tą pati specialistė primena, kad tokius tunelius būtina vėdinti, ypač šiltomis saulėtomis dienomis.
Kada nudengti
Kai augalai žydi. Tai svarbiausia taisyklė. RHS rašo, kad vabzdžių apdulkinami augalai, pavyzdžiui, braškės ir cukinijos, žydėjimo metu po dangomis auginti netinka. Naujosios Meksikos valstijos universitetas pataria tą patį: moliūginėms daržovėms ir braškėms dangą nuimkite pražydus, kad bitės galėtų apdulkinti žiedus. Kaip prižiūrėti braškyną per visą sezoną, rasite puslapyje braškių auginimas.
Kai po danga per karšta. Agroplėvelę RHS leidžia palikti visą vasarą, bet polietileno dangos kitokios. Vientisa plėvelė augalus gali nudeginti saulėtą dieną net pavasario viduryje, o skylėta nuo pavasario pabaigos gali įkaisti ir sukaupti per daug drėgmės. Amerikiečių leidinys priduria, kad sezono pabaigoje labai aukšta temperatūra po dangomis gali sumažinti pomidorų ir paprikų derlių.
Kai reikia ravėti. Po danga šilta ir drėgna ne tik daržovėms. Apie tai kitame skyriuje.
Tikslių datų čia nerašome: jos priklauso nuo augalo ir pavasario. Žiūrėkite į žiedus ir į termometrą.
Piktžolės: balta danga jų nestabdo, juoda stabdo
Balta agroplėvelė nuo piktžolių nesaugo. Naujosios Meksikos valstijos universitetas rašo tiesiai: po dangomis piktžolės taip pat gali vešėti, todėl dangą kartais tenka atitraukti ir išravėti rankomis. Kaip jas naikinti, rašome puslapyje piktžolės ir jų naikinimas.
Tai patvirtina ir Varmijos ir Mozūrų universiteto Olštyne tyrimas. Mokslininkai lygino 17 g/m² polipropileno dangą, skylėtą polietileno plėvelę su 100 skylučių kvadratiniame metre ir juodą 0,05 mm storio polietileno plėvelę, paklotą ant dirvos kaip mulčias.
| Laukeliai | Šviežių piktžolių masė, vidurkis |
|---|---|
| Visi laukeliai su juoda mulčio plėvele ant dirvos | 16,46 g/m² |
| Visi laukeliai po balta polipropileno danga | 109,16 g/m² |
| Visi laukeliai po skylėta polietileno plėvele | 115,73 g/m² |
Bandymas darytas su dumplūnėmis (lenk. miechunka pomidorowa). Mažiausiai piktžolių, 3,2 g/m², buvo ten, kur juodas mulčias derintas su balta danga.
Išvada pirkėjui: jei pagrindinis tikslas yra piktžolės, pirkite ne baltą agroplėvelę, o juodą mulčio dangą ant dirvos. Žemės ūkio rūmų rekomendacijose agurkams aprašyta, kad plėvele dirva aplink augalus dengiama būtent tam, kad reikėtų mažiau ravėti rankomis, ir kad plėvelę galima kloti tiek ant suformuotų lysvių, tiek lygiame lauke. Neuždengtus tarpus tarp plėvelės juostų rekomenduojama mulčiuoti, pavyzdžiui, 2–3 cm susmulkintais šiaudais.
Tos pačios rekomendacijos primena, kad drėgnas mulčias gali skatinti kai kurių kenkėjų, ypač šliužų, plitimą. Apie organinius mulčius skaitykite puslapyje mulčiavimas.
Amerikiečių leidinyje nurodoma, kad su juoda mulčio plėvele daugelis daržovių gali subręsti nuo vienos iki trijų savaičių anksčiau nei įprastai.
Kiek sezonų tarnauja ir ką daryti su sena
Čia šaltiniai skiriasi, nes skiriasi ir dangos.
- RHS: 17 g/m² polipropileno danga gali ištarnauti tik metus, o sudūlėjusi subyra į mažus gabalėlius. Austinės polietileno dangos tarnauja bent penkerius metus, jas galima nuskalauti. - Lenkijos bulvių augintojas Cz. Drozdel: viena danga jam tarnauja vidutiniškai trejus metus. - Naujosios Meksikos valstijos universitetas: dangas su apsauginėmis dangomis ir UV stabilizatoriais galima naudoti pakartotinai, todėl jos atsiperka.
Lenkų augintojas pataria dangą sulankstyti taip pat, kaip ji buvo išvyniota. RHS pastebi, kad mažais gabalais sukarpytas dangas panaudoti antrą kartą sunkiau, todėl nekarpykite be reikalo.
Plastikas. Polipropileno agroplėvelė yra plastikas, o lengva danga dar ir trupa. RHS tvariausiu pasirinkimu vadina dangas be plastiko: iš augalinio pluošto arba avių vilnos. Draugija taip pat įspėja, kad užrašas „biologiškai skaidi“ gali galioti tik tam tikromis sąlygomis.
Mažiems plotams RHS siūlo dar vieną tvaresnį pasirinkimą: gaubtus. Jei dangą klosite ant pakeltų lysvių, kaip jas įsirengti, rasite puslapyje aukštos lysvės.
Dažniausios klaidos
Nupirkta per stora danga ankstyvam derliui. Storesnė danga praleidžia mažiau šviesos ir augimo nepaspartina.
Nupirkta per plona danga šalčiui jautriems augalams. Lengviausios dangos nuo šalnų beveik nesaugo.
Danga įtempta kaip būgnas. Augalams augant tokia danga gali plyšti.
Kraštai neprispausti. Vėjas dangą nuplėšia, o kenkėjai palenda po ja.
Danga palikta ant žydinčių braškių ar cukinijų. Bitės nepasiekia žiedų, derliaus nebus.
Nė karto neatidengta. Po danga piktžolės auga kartu su daržovėmis.
Vientisa polietileno plėvelė palikta saulėtą dieną. Po ja kaupiasi drėgmė ir karštis, augalai gali nudegti.
Tikimasi apsaugos nuo stipraus šalčio. Danga prideda apie 2 °C, ne daugiau. Šaltą naktį derinkite ją su šiaudais ar panašia medžiaga.
Balta danga pirkta nuo piktžolių. Tam skirta juoda mulčio danga ant dirvos.
Ką žiūrėti prieš perkant agroplėvelę
| Ką žiūrėti | Ką tai reiškia | Ko ieškoti |
|---|---|---|
| Tankis, g/m² | Kiek sveria kvadratinis metras dangos. Kuo sunkesnė, tuo šilčiau po ja, bet mažiau šviesos | Daigams ir ankstyvam derliui 17–23 g/m², šalčiui jautriems augalams apie 35 g/m² |
| Medžiaga | Dažniausiai neaustinis polipropilenas. Yra ir dangų be plastiko: iš augalinio pluošto ar avių vilnos | Jei norite mažiau plastiko, ieškokite augalinio pluošto ar vilnos dangų |
| Spalva | Balta danga dengiama ant augalų. Juoda plėvelė klojama ant dirvos nuo piktžolių | Šilumai ir šalnoms baltą, piktžolėms juodą mulčio dangą |
| Plotis | Danga turi gulėti laisvai ir dar likti kraštams prispausti | Platesnę nei lysvė, su atsarga augalams augti |
| Apsauga nuo UV | Dangas su UV stabilizatoriais galima naudoti ne vieną sezoną | Užrašo apie UV stabilizavimą ant pakuotės |
| Skylėta plėvelė ar agroplėvelė | Skylėta polietileno plėvelė šildo stipriau, bet nuo pavasario pabaigos po ja gali būti per karšta ir per drėgna | Pradedantiesiems paprastesnė agroplėvelė: ją galima palikti visą vasarą |
Kaip tai padaryti
- Nuspręskite, kam dangos reikia: ankstyvam derliui, šalnoms, kenkėjams ar piktžolėms. Nuo to priklauso tankis ir spalva.
- Ankstyvam derliui ir daigams rinkitės lengvą baltą 17–23 g/m² agroplėvelę. Ji praleidžia daugiau šviesos ir yra pigesnė, bet saugo silpniau.
- Šalčiui jautriems augalams imkite storesnę, apie 35 g/m². RHS nurodo, kad storesnės dangos nuo šalnos prideda apie 2 °C.
- Klokite ramią, nevėjuotą dieną. Dangos neįtempkite: palikite laisvumo, kad augalai turėtų kur augti.
- Kraštus prispauskite žeme arba prisekite smeigėmis. Žeme užpilti kraštai geriau sulaiko ir kenkėjus.
- Vabzdžių apdulkinamus augalus, pavyzdžiui, braškes, cukinijas ir agurkus, žydėjimo metu nudenkite, kad bitės pasiektų žiedus.
- Retkarčiais atidenkite ir išravėkite: po danga piktžolės auga taip pat gerai kaip daržovės.
- Nuimtą dangą sulankstykite taip pat, kaip ji buvo išvyniota, ir padėkite kitam sezonui. Lengva 17 g/m² danga gali ištarnauti tik metus.
Dažniausi klausimai
Kokio storio agroplėvelę pirkti?
Daigams ir ankstyvam derliui lengvą, 17–23 g/m²: ji praleidžia daugiau šviesos ir yra pigesnė. Šalčiui jautriems augalams RHS pataria sustiprintą, 35 g/m². Kuo danga sunkesnė, tuo geriau saugo nuo šalčio, bet tuo mažiau praleidžia šviesos.
Nuo kokios šalnos saugo agroplėvelė?
Nuo lengvos. RHS nurodo, kad storesnės dangos prideda apie 2 °C. Naujosios Meksikos valstijos universitetas 17–42 g/m² dangoms pavasarį nurodo apie 1–3 °C. Be saulės temperatūra po danga greitai susilygina su lauko, todėl šaltą naktį derinkite ją su šiaudais.
Ar agroplėvelė praleidžia vandenį?
Taip. Lenkijos mokslininkės, tyrusios 17, 19 ir 23 g/m² dangas, pabrėžia didelį jų pralaidumą orui ir vandeniui. Be to, drėgmė kondensuojasi vidinėje dangos pusėje ir laša atgal į dirvą, todėl laistyti gali reikėti rečiau.
Kada nuimti agroplėvelę?
Vabzdžių apdulkinamus augalus, pavyzdžiui, braškes, cukinijas ir agurkus, atidenkite pražydus. Ankstyvųjų bulvių augintojai Lietuvoje vieną dangos sluoksnį nuima bulvėms sudygus. Kitoms daržovėms RHS leidžia agroplėvelę palikti net visą vasarą.
Ar agroplėvelė saugo nuo kenkėjų?
Taip, jei kraštai užpilti žeme. RHS mini porinę kandį ir kopūstinius vikšrus, Lenkijos konsultavimo centro specialistė spragę ir kopūstinę musę. Jei šilumos nereikia, RHS siūlo tinklą nuo vabzdžių: jis temperatūros beveik nepakelia.
Kiek metų tarnauja agroplėvelė?
Priklauso nuo tankio ir priežiūros. RHS rašo, kad 17 g/m² danga gali ištarnauti tik metus. Lenkijos bulvių augintojui viena danga tarnauja vidutiniškai trejus metus. Ilgiau laiko dangos su UV stabilizatoriais.
Kuo skiriasi balta ir juoda agroplėvelė?
Balta klojama ant augalų: ji praleidžia šviesą ir prideda šilumos. Juoda klojama ant dirvos kaip mulčias nuo piktžolių. Lenkijos tyrime laukeliuose su juoda mulčio plėvele šviežių piktžolių masė vidutiniškai buvo 16,46 g/m², o po balta danga 109,16 g/m².
Ar agroplėvelę reikia kelti ant lankų?
Nebūtinai. RHS rašo, kad dangas galima kloti tiesiai ant augalų. Lankų verta vienstiebėms daržovėms, pavyzdžiui, pomidorams ir paprikoms, nes vėjo plakama danga gali nulaužti stiebus ar nutrinti lapus.
Neradote atsakymo?
Parašykite klausimą. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.
Ar šis puslapis padėjo?
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Kaip rašome. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Fleece and crop covers, Royal Horticultural Society (RHS)
- Paprastojo agurko (Cucumis sativus) auginimo lauke ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio rūmai
- Startavo ankstyvųjų bulvių sodinimas: rizikų kelia ir gamta, ir perpildyta rinka, LRT.lt, 2026
- Row Cover Vegetable Production Techniques (Guide H-251), Stephanie Walker, George W. Dickerson, New Mexico State University, 2019
- Właściwości użytkowe agrowłóknin spun-bonded (konferencijos „InnovaTex 2014“ stendinis pranešimas), dr inż. Joanna Grzybowska-Pietras, dr inż. Iwona Gruszka, Akademia Techniczno-Humanistyczna w Bielsku-Białej, 2014
- Wpływ osłon i ściółkowania gleby na zachwaszczenie miechunki pomidorowej, E. Mikulewicz, M. Marks, J. Majkowska-Gadomska, A. Francke, Uniwersytet Warmińsko-Mazurski w Olsztynie
- Nowalijki pod agrowłókniną urosną szybciej (Dorota Piękna-Paterczyk, Wielkopolski Ośrodek Doradztwa Rolniczego), Wieści Rolnicze (Lenkija), 2016
- Ziemniaki pod agrowłókniną: sposób na szybsze zbiory, Wieści Rolnicze (Lenkija), 2017