Fosforo trūkumas augalams

Kam augalui reikia fosforo

Fosforas yra būtinas visų organizmų makroelementas, jo yra kiekvienoje ląstelėje. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad fosforo junginiai, ypač ATP ir ADP, kaupia energiją, reikalingą visoms gyvybinėms funkcijoms. Nukleorūgštys, kuriose irgi yra fosforo, perduoda paveldimą informaciją ir reikalingos ląstelėms daugintis.

Daržininkui svarbiausia tai, ką fosforas daro šaknims ir derliui. VLE rašo, kad fosforo trąšos gerina šaknų vystymąsi, didina cukraus kiekį runkeliuose ir krakmolo kiekį bulvėse. Jos greitina javų ir daržovių brendimą, didina atsparumą išgulimui ir sausrai.

Gamtoje fosforas randamas tik junginių pavidalo. Svarbiausi jo mineralai yra apatitas ir fosforitas. Ankštiniuose augaluose fosforo yra apie 0,4 %, o daržovėse 0,01–0,10 %.

Kaip atpažinti fosforo trūkumą

Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) fosforo trūkumą apibūdina taip: augalai menki, o senesni lapai violetinės spalvos. Galiausiai lapai pasidaro blankiai geltoni. VLE priduria, kad trūkstant fosforo lapuose atsiranda dėmių ir nekrozių.

RHS rašo, kad dažniausiai tai pasitaiko jauniems pomidorams, batatams ir kitiems šilumamėgiams augalams, pasodintiems, kai dar šalta.

Panašiai atrodo ir kiti trūkumai, todėl palyginkite viršuje esančią lentelę. Kalio trūkumas taip pat gali duoti violetinai raudoną atspalvį, bet lapai ruduoja nuo kraštų. Daugiau apie tai puslapyje apie kalio trūkumą. Magnio trūkumas pageltina lapus tarp gyslų, o azoto trūkumas visą lapą tolygiai.

Kodėl augalai nepasisavina fosforo

Tikras trūkumas retas. RHS rašo, kad fosforo trūkumas dirvoje pasitaiko retai, nes fosforas lengvai neišsiplauna. VLE taip pat pažymi, kad fosforo junginiai dirvoje labai mažai juda.

Šalta ir šlapia dirva. Šlapias, sunkus molis ar užmirkęs substratas, ypač vėsiu oru, trukdo šaknims paimti fosforą. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė LRT aiškino, kad po šalnų pamėlynavę pomidorų lapai rodo, jog augalams šalta ir sutriko fosforo pasisavinimas iš dirvos.

Labai rūgšti arba šarminė dirva. RHS rašo, kad tokios dirvos mažina fosforo prieinamumą. LAMMC mokslininkai paaiškina, kodėl: rūgščiame dirvožemyje judrusis aliuminis ir geležis suriša fosforą į netirpius junginius. Rūgščių dirvų (pH(KCl) iki 5,5) daugiausia Vakarų Lietuvoje, 47,8 %, Rytų Lietuvoje 30,2 %.

Kiek fosforo yra Lietuvos dirvose

Vaizdas labai margas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija 2020 metais ištyrė beveik 360 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų. Judriojo fosforo (P₂O₅) labai mažai, iki 50 mg/kg, turėjo 20,3 % dirvų, mažai (51–100 mg/kg) 29,4 %, vidutiniškai (101–150 mg/kg) 20,3 %. Fosforu turtingos, kuriose daugiau nei 150 mg/kg, buvo apie 30 % dirvų.

Skirtumai tarp regionų dideli. Vidurio Lietuvoje fosforu turtingos 46,7 % dirvų, Rytų Lietuvoje 24,5 %, Vakarų Lietuvoje tik 14,5 %. Vakaruose daugiausia fosforo neturtingų dirvų: Skuodo, Mažeikių, Plungės ir Šilalės rajonuose maždaug pusėje dirvų fosforo mažiau nei 80 mg/kg.

Vidurio Lietuvoje fosforu turtingų dirvų per dešimtmetį padaugėjo 8,6 %. Mokslininkai tai sieja su pertręšimu ir gausiu mėšlo naudojimu stambiuose gyvulininkystės ūkiuose. Kai fosforo daugiau nei 300 mg/kg, jo trąšų paprastai nereikia.

Kada pirkti fosforo trąšą neverta

1. Lapai pamėlynavo po šalnų. Tai dažniausiai šalčio požymis. Palaukite, kol atšils: ekspertė S. Stanislavičė pažymi, kad lapai sušilus atsigauna.

2. Dirva užmirkusi arba rūgšti. Fosforo trąšos čia mažai padės, nes augalas jo vis tiek nepasisavins. Pirmiausia pagerinkite drenažą ir, jei reikia, pakalkinkite dirvą.

3. Dirvos tyrimas rodo daug fosforo. LAMMC mokslininkai fosforu turtingose dirvose siūlo tręšti mažiau arba visai netręšti. RHS taip pat rašo, kad fosforo trąšų retai prireikia, nebent jo trūkumą parodo dirvos tyrimas.

4. Kad „būtų“. Fosforo perteklius nėra nekenksmingas. RHS įspėja, kad fosforo trąšos gali teršti vandenį: fosforas nuplaunamas paviršiniu vandeniu, ypač šlaituose. LAMMC mokslininkai cituoja Baltijos jūros apsaugos komisijos HELCOM ribą laukams: 40 kg fosforo hektarui per metus.

Kai šaltiniai nesutaria: tręšti ar palaukti

Dėl pamėlynavusių daigų patarimai skiriasi. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė LRT sako, kad patręšus fosforo turinčiomis trąšomis pamėlynavę lapeliai vėl taps žali, ir pataria nebijoti subalansuotų trąšų.

RHS siūlo kitaip. Ji fosforo trūkumą dirvoje laiko retu, o šilumamėgius augalus pataria sodinti vėliau, kai dirva sausesnė ir šiltesnė. Vazonuose RHS siūlo reguliariai tręšti universalia skysta trąša ir nelaistyti per daug, ypač vėsiu oru.

Abu šaltiniai sutaria dėl priežasties: kaltas šaltis, o ne tuščia dirva. Praktiškai tai reiškia: daržo lysvėje pirmiausia palaukite šilumos ir nepilkite vandens per daug. Jei lapai mėlyni ir sušilus, ištirkite dirvą. Vazone, kur maisto medžiagų atsargos mažos, saikingas tręšimas kompleksine trąša pagal etiketę yra pagrįstas.

Superfosfatas, kaulų miltai ir kitos fosforo trąšos

VLE fosforo trąšas skirsto pagal tai, kaip jos tirpsta.

Vandenyje tirpios: paprastasis, granuliuotas ir dvigubas superfosfatas. Jų pagrindas yra kalcio divandenilio fosfatas, todėl fosforas augalams prieinamas greitai.

Tirpios citrinų rūgštyje ir amonio citrate: befluoris fosfatas, tomamilčiai, termofosfatai, precipitatas ir kitos.

Sunkiai tirpios: fosforitmilčiai, kaulamilčiai (kaulų miltai) ir vivianitas.

Kaulų miltai yra sumalti paskerstų gyvulių kaulai, iš kurių pašalinti riebalai ir klijinės medžiagos. VLE rašo, kad juose yra 14 % fosforo ir 1,2 % azoto. Rūgščiuose dirvožemiuose augalai fosforą iš kaulamilčių pasisavina lengviau nei iš fosforitmilčių. RHS rašo, kad sode kaulų miltų reikia retai.

Pelenuose fosforo taip pat yra: VLE nurodo 2–6 % fosforo oksido, o beržo pelenuose, kaip cituoja Žemdirbystės instituto mokslininkai, apie 7,1 %. Pelenų fosforas vandenyje tirpsta prastai, bet augalai jį pasisavina panašiai kaip iš fosforo trąšų.

Kaip skaityti NPK skaičius ant pakuotės, rasite puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Kada ir kaip berti fosforo trąšas

VLE rašo, kad daugiausia fosforo trąšų beriama kaip pagrindinis tręšimas prieš dirvos dirbimą arba sėjant. Žieminiai javai tręšiami rudenį, o bulvės pavasarį.

Kadangi fosforo junginiai dirvoje beveik nejuda, trąšą reikia įterpti giliau, kur jas pasiekia šaknys. Ant paviršiaus išbertas fosforas šaknų gali ir nepasiekti.

Kiek jo reikia? Augalai normaliai auga, kai dirvos tirpale yra vos apie 0,5 mg/l fosforo oksido. LAMMC mokslininkai labai neturtingoms ir neturtingoms dirvoms siūlo 50–90 kg/ha fosforo oksido, tai yra 5–9 g kvadratiniam metrui, kad pamažu susikauptų atsargos. Daug fosforo turinčiose dirvose normas reikia mažinti arba visai netręšti.

Dirvos agrochemines savybes daugelyje šalių ūkiai tiria kas penkerius metus. Tiek pat laiko, kas penkerius metus, LAMMC mokslininkai siūlo atnaujinti ir dirvos pH duomenis.