Mikroelementai augalams

Kas yra mikroelementai

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) mikroelementais vadina cheminius elementus, kurių gamtoje būna labai mažai: mineraluose, dirvožemyje, vandenyje ir organizmuose dažniausiai tūkstantosios procento dalys ir mažiau. Vieni jų yra metalai, pavyzdžiui, geležis, varis, manganas ir cinkas, kiti nemetalai, pavyzdžiui, boras.

Daržininkui svarbiausi šeši: boras, manganas, cinkas, varis, molibdenas ir geležis. Jie skiriasi nuo azoto, fosforo ir kalio tuo, kad jų augalui reikia labai mažais kiekiais. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rašo, kad molibdeno trūkumas retas būtent todėl, kad augalui jo reikia vos truputėlio.

VLE pabrėžia, kad kenkia ir trūkumas, ir perteklius. Pavyzdžiui, molibdeno trūkumas trikdo kai kurių kopūstinių ir ankštinių augalų augimą, o boro perteklius sukelia lapų chlorozę ir deformacijas.

Ką kiekvienas mikroelementas daro

Boras. VLE rašo, kad trūkstant boro sutrinka augalų augimas. Boro trąšos didina šakniavaisių, uogų ir vaisių derlių, juose daugėja vitamino C ir angliavandenių.

Molibdenas. Svarbus kopūstinėms daržovėms ir ankštiniams augalams. Ontarijo žemės ūkio ministerija (OMAFRA) rašo, kad jo trūkstant ankštinių augalų šaknyse prasčiau formuojasi gumbeliai. VLE pažymi, kad molibdeno trąšos geriau veikia kartu su boro trąšomis.

Manganas. VLE duomenimis, mangano trąšos derlių padidina 8–10 %, bet tik ten, kur jo trūksta.

Cinkas. VLE rašo, kad patręšus cinku morkose vitamino C padaugėjo 67,5 %, o agurkuose 9 %.

Varis. Reikalingas augimui, bet VLE įspėja, kad vario perteklius augalų augimą slopina.

Geležis. Be jos sutrinka chlorofilo gamyba. Apie ją plačiau rašome puslapyje apie geležies trūkumą.

Kaip atpažinti trūkumą pagal daržovę

Lentelėje viršuje surašėme požymius pagal elementą. Čia tie patys požymiai, sugrupuoti pagal daržovę, kad greičiau rastumėte savąją.

Salierai. RHS ir OMAFRA mini rudus įtrūkimus lapkočiuose. OMAFRA priduria rudas dėmes ir pajuodusias šerdis. Tai boras.

Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai. Tuščiaviduriai stiebai ir ruduojančios galvutės rodo boro trūkumą. Pailgi, susisukę lapai žiediniams kopūstams rodo molibdeno trūkumą: angliškai jis vadinamas „botagėliu“ (whiptail). RHS rašo, kad jis pažeidžia ir kitas kopūstines daržoves rūgščioje dirvoje.

Griežčiai, ropės, salierų šaknys. Rudi, vandeningi plotai ar tuščiavidurė šaknies vidurinė dalis rodo boro trūkumą.

Burokėliai ir špinatai. OMAFRA mini geltonus lapus ir įtrūkusias šaknis dėl boro trūkumo.

Salotos. Lapų galiukai džiūsta dėl boro trūkumo, o jei salotos praranda tvirtumą ir jų stiebai išblunka geltonai, OMAFRA nurodo vario trūkumą.

Svogūnai. Lapų galiukai džiūsta ir raitosi, svogūnai blyškūs, su plonais lukštais: tai vario trūkumo požymiai, dažniausi durpingoje dirvoje.

Morkos. Blyškios šaknys gali rodyti vario trūkumą.

Braškės ir kriaušės. RHS mini deformuotas braškių uogas ir duobėtą kriaušių odelę su rudais minkštimo plotais dėl boro trūkumo.

Kodėl dažniausiai kaltas pH, o ne dirvos skurdumas

RHS rašo, kad boro ir molibdeno trūkumas dirvoje retas. Daug dažniau elementas dirvoje yra, bet augalas jo nepasiekia dėl netinkamo pH.

Šarminė dirva. RHS: kai pH didesnis nei 7, augalų šaknims sunkiau pasiekiamas boras, o geležis ir manganas taip pat tampa mažiau prieinami. OMAFRA priduria, kad cinko trūkumas dažniausias smėlingose dirvose, kai pH aukštas.

Rūgšti dirva. Su molibdenu atvirkščiai: RHS rašo, kad rūgščioje dirvoje jo prieinamumas mažėja. Todėl kopūstinėms daržovėms rūgščioje dirvoje kalkinimas dažnai padeda labiau nei bet kokia mikrotrąša.

Perkalkinta dirva. RHS įspėja, kad per daug kalkių padaro dirvą per šarminę ir sukelia kitų elementų trūkumą. VLE cinko ir mangano trąšas mini būtent pakalkintoms ir karbonatingoms dirvoms. Kiek kalkių berti pagal tyrimą, rašome puslapyje apie dirvos kalkinimą.

Kai šaltiniai nesutaria: tinkamas pH mikroelementams

Šaltiniai pateikia šiek tiek skirtingus skaičius, todėl juos surašėme kartu.

Boras. RHS rašo, kad jo prieinamumas mažėja, kai pH didesnis nei 7. OMAFRA nurodo, kad geriausiai boras pasisavinamas, kai pH 5,0–7,0.

Manganas. OMAFRA: geriausiai prieinamas, kai pH 5,0–6,5. Bet labai rūgščioje dirvoje mangano gali būti per daug, ir tada senesniuose lapuose atsiranda rudų dėmių.

Kurie lapai gelsta nuo mangano trūkumo. Čia šaltiniai nesutaria. RHS rašo, kad geležies trūkumas labiausiai matyti ant jauniausių lapų, o mangano ant brandesnių. OMAFRA mangano trūkumą aprašo kaip geltonavimą tarp gyslų ant jaunų lapų. Todėl vien pagal lapo amžių geležies ir mangano trūkumo neatskirsite: abiem atvejais pirmiausia pasimatuokite pH.

Molibdenas. RHS siūlo kalkinti kopūstinių daržovių lysves, kai pH mažesnis nei 6,3, ir kelti jį iki 7. OMAFRA taip pat rašo, kad pakėlus pH molibdeno prieinamumas gerėja.

Ką tai reiškia daržui. Visos ribos susikerta ties silpnai rūgščia ar neutralia dirva, maždaug pH 6–7. Tokioje dirvoje mikroelementų trūkumas mažiausiai tikėtinas. Kopūstinėms daržovėms laikykitės viršutinės šios ribos dalies, o po šilauogėmis ir rododendrais dirva turi likti rūgšti.

Kada dirvai mikroelementų tikrai gali trūkti

Šaltiniai išskiria kelias dirvas, kuriose mikroelementų trūkumas tikėtinesnis:

Smėlis su mažai humuso. OMAFRA rašo, kad boro trūkumas dažnesnis dirvose, kuriose mažai organinių medžiagų, ir ten, kur ariamasis sluoksnis nuplautas. Ant stambaus smėlio mažiau prieinamas ir varis.

Durpinga dirva. VLE vario trąšas dažniausiai mini durpynams ir lengvoms neutralioms dirvoms. OMAFRA taip pat rašo, kad vario trūkumas dažniausias organinėse dirvose, o labai humusingoje dirvoje mažiau prieinamas ir manganas.

Pakalkinta ar karbonatinga dirva. Čia VLE mini cinko ir mangano trąšas.

Sausra. OMAFRA rašo, kad per sausrą boro prieinamumas krinta, o molibdeno trūkumas gali pasireikšti sausoje dirvoje. Todėl kartais užtenka laistyti.

Didelis fosforo kiekis. OMAFRA įspėja, kad gausus tręšimas fosforu gali pabloginti cinko trūkumą, o geležies trūkumui gali turėti įtakos fosforo perteklius.

Kada mikrotrąšas pirkti beprasmiška

OMAFRA pabrėžia paprastą taisyklę: augalas į maisto medžiagą sureaguoja tik tada, kai dirvoje jos jau trūksta. Jei elemento užtenka, trąša derliaus nepadidins.

Mikroelementų trąšos pirkti neverta, kai:

- nežinote dirvos pH, o požymiai gali būti dėl šarminės ar per rūgščios dirvos; - lapai gelsta seni, apatiniai: dažniau tai magnio, azoto ar kalio trūkumas; - daržą reguliariai tręšiate mėšlu, kuriame yra molibdeno; - perkate daugiaelementę trąšą „dėl viso pikto“: VLE įspėja, kad ji gali sukelti kai kurių elementų perteklių, o šis trukdo augalui pasisavinti kitus; - norite berti borą be požymių: tarp trūkumo ir žalingo pertekliaus riba siaura.

Kaip skaityti trąšų pakuotę ir kur ieškoti mikroelementų sąrašo, rašome puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Jei trūkumas tikras: kaip tręšti mikroelementais

VLE išvardija penkis būdus: berti prieš sėją, mirkyti sėklas trąšų tirpale, apvelti sėklas trąšų milteliais, įterpti į dirvą sėjant arba purkšti augalus tirpalu vegetacijos metu.

Vieno elemento trąšos. VLE rekomenduoja jas, o ne daugiaelementes. VLE kaip išeitį mini ir stiklo ar keramikos lydinius su smulkiai maltais mikroelementais. RHS taip pat siūlo tokius lydinius su boru ar molibdenu berti prieš sėją ar sodinimą.

Purškimas per lapus. Įtarus mangano trūkumą, RHS siūlo purkšti lapus mangano sulfatu. OMAFRA rašo, kad šarminėje ir labai humusingoje dirvoje purškimas per lapus dažnai veikia geriau nei barstymas į dirvą. Purškimą pradėkite apie trečdalį augimo laikotarpio ar anksčiau, du ar daugiau kartų kas 10 dienų.

Vaismedžiai. VLE rašo, kad cinko preparatais vaismedžius reikia nustoti purkšti likus 10–12 dienų iki žydėjimo.

Visada laikykitės etiketėje nurodytos normos.

Ar dirvos tyrimas parodo mikroelementus

Iš dalies. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorija dirvoje nustato geležį, cinką, varį, manganą ir molibdeną. Boro jos 2026 m. kainyne nėra.

Bet OMAFRA įspėja, kad vario, geležies, molibdeno ir boro dirvos tyrimai ne visada patikimi: boro dirvoje dažnai būna mažiau nei 1 mg/kg, todėl jį tiksliai išmatuoti sunku. Tikrą trūkumą patikimiau parodo augalų audinių tyrimas, tačiau RHS rašo, kad toks tyrimas labai brangus.

Todėl praktiškiausia pradėti nuo pigiausio: pH ir pagrindinių maisto medžiagų. Kaip paimti mėginį ir kur jį nunešti, rašome puslapyje apie dirvožemio tyrimą.